Pasaka-utopia apie trijų religijų susitaikymą
Vokiečių literato G. E. Lessingo pjesė „Natanas Išmintingasis“ – Apšvietos epochos (XVIII a.) utopinė pasaka, išaukštinanti žmogaus protą ir galią tobulinti pasaulį, mėginanti įtikinti, kad trys svarbiausios pasaulio religijos – krikščionybė, islamas ir judaizmas – gali gyventi santarvėje ir taikoje. Pjesės veiksmas vyksta XII amžiaus Jeruzalėje, kur susitinka trijų skirtingų religijų atstovai – žydas judėjas Natanas, krikščionis vienuolis tamplierius ir musulmonas sultonas Saladinas. Čia primenamas ir senas mitas apie stebuklingąjį žiedą – Rytų kraštuose gyveno žmogus ir turėjo stebuklingą žiedą, o kas tą žiedą mūvėjo, tą visur lydėjo ypatinga Dievo malonė ir sėkmė.
Žiedas buvo perduodamas iš kartos į kartą mylimiausiam sūnui. Bet kartą atiteko jis žmogui, turinčiam tris sūnus, ir šis niekaip negalėjo apsispręsti, kuriam gi iš jų palikti žiedą, nes visus mylėjo vienodai. Gulėdamas sunkios ligos patale žmogus paprašė juvelyro nukaldinti dar du tokius pat žiedus. Kiekvienam savo sūnui, slapta nuo kitų, jis įteikė po žiedą ir pasimirė. Kai sūnūs pamatė, kad visi turi po žiedą, kilo barniai, ginčai ir nesantaika. Kuris žiedas yra tikrasis, o kurie – tik bevertės kopijos? Kuriam iš tikrųjų lemta būti Dievo numylėtiniu? Kiekviena šių trijų religijų iki šių dienų mėgina įrodyti, kad tik ji yra vienintelė tikra ir teisinga. Pasak režisieriaus Gintaro Varno, svarbu ne religijų skirtumai, o tai, kas visus vienija: „Vienintelė tikra religija – meilė. Ir tai, kad visi mes šiame pasaulyje esame vienos šeimos nariai.“
Pirmą kartą Lietuvos teatro scenoje statomos pjesės premjera įvyks gruodžio 8, 9, 29 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Spektaklio scenografiją kuria dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumus – Juozas Statkevičius, lėlių dailininkė – Julija Skuratova, kompozitorius – Giedrius Puskunigis, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, režisieriaus asistentas – Antanas Obcarskas. Natano, turtingo Jeruzalės žydo, vaidmenį kuria aktorius Vytautas Anužis, vienuolio tamplieriaus – Vainius Sodeika bei Arnas Ašmonas, Sultono Saladino – Dainius Svobonas. Tai pat vaidina Eglė Špokaitė, Jovita Jankelaitytė, Vilija Grigaitytė, Saulius Čiučelis, Sigitas Šidlauskas, Liubomiras Laucevičius, Vaidas Maršalka, Gintautas Bejeris, Edgaras Žemaitis. „Natanas Išmintingasis“ – tarsi aristokratiškas šypsnis prieš rusiškų keiksmažodžių klyksmą, užplūdusį lietuvišką sceną. Poezija prieš keiksmus, šypsena prieš riksmus, aristokratiška išmintis prieš mužikišką riaumojimą...“ – būsimą premjerą pristato režisierius G. Varnas.
Spektaklio sukūrimą remia Lietuvos kultūros taryba, Gėtės institutas (Goethe-Institut, Vilnius), Mozės Mendelsono fondas, Vokietijos ambasada Lietuvoje.
Spektaklis apie realybės iliuziškumą
Antrąją premjerą pavadinimu „4“ ruošia jaunosios kartos režisierė Kamilė Gudmonaitė. Kūrėja yra sumaniusi meninėmis priemonėmis atspindėti seną mongolų mitą apie Amžinąjį Nesugrįžimą panaudojant tekstus iš rusų autoriaus Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ (1998). Romano siužeto ašis rutuliojasi apie realybės iliuziškumą, jos, kaip tokios, ir jos įvaizdžio nesuderinamumą. Ar realiai egzistuoja šis pasaulis? Kur yra riba, skirianti šį pasaulį nuo jo atspindžio mūsų sąmonėje? Pasak K. Gudmonaitės jos kuriama sceninė interpretacija yra minties šuolių, ironijos ir paradoksų derinys, kuriame kasdienė realybė derinama su Rytų kultūrų mitologija, o žemoji gatvės kultūra su dvasiniais apmąstymais. „Spektaklyje bus aptarinėjami dalykai, kurie, ko gero, neįmanomi būti aptarinėjami, o laisvoji sąmonė neatsako už savo sąmoningumą“, – sumanymą atskleidžia režisierė.
Premjera numatyta gruodžio 15, 16, 17 d. Spektaklio dailininkė Barbora Šulniūtė. Spektaklyje vaidmenis kuria Mantas Zemleckas, Gytis Laskovas ir Danas Kamarauskas.
