Puikių atsiliepimų sulaukęs spektaklis, kuriame šokėjos atskleis netikėtą moters pusę, šokio kalba bus išreiškiama ne tik meilė, neapykanta, bet ir moters vieta visuomenėje bei tobulumo siekimas ir ieškojimas.
Atsitiktinumu, emocijomis bei stilizuota kūno kalba paremtas moteriškas pasakojimas ir šiuolaikinis šokis sulipdė lengvai atpažįstamą kasdienio gyvenimo koliažą. Aktorės nebijo scenoje pasirodyti susivėlusios, piktos arba vilioti savo moteriškumu, išsinerti iš suknelių, šaukti ir atskleisti didžiausias moteriškos giminės paslaptis. Šie dialogai išreiškiami tais gestais, kuriuos naudojame gyvenime, bet jie turi kitą raiškos formą. Šiame spektaklyje mažas buitinis judesys išdidinamas iki šokio kombinacijos. Situacijos paimtos iš gyvenimo : viskas išdidinta, pašaržuota, pažvelgta į viską su ironija. Spektaklio vizualioji pusė, pasirinkta 6-ojo dešimtmečio stilistika, ypač pabrėžia moteriškumą, pradedant nuo šukuosenos, makiažo, baigiant talijos išryškinimu ir aukštakulniais: „Vargu ar mes rastume didesnę barbę nei šeštame dešimtmetyje. Tačiau tai nereiškia, kad spektaklis yra toks, koks yra stereotipinis šeštojo dešimtmečio moters simbolis, kai moteris turi atrodyti graži, su šypsena, bet neaišku, ką ji jaučia.”
„Moteriškas spektaklis“ – taip apie spektaklį sako aktorės Agnė ir Brigita. „Moters darbas – būti gražiai“, – kūrėjos per trumpą spektaklio laiką sugeba atskleisti tai, apie ką moterys dažnai neišdrįsta prabilti. Pasak jų, šiuolaikiniame pasaulyje moteris turi būti graži 24 valandas per parą, nors pačiai visai to nesinori, o pasitempusiai visą laiką būti tiesiog neįmanoma. Stereotipinis pašnekesys prie kavos, parodantis, kad moterys sugeba vien pliurpti, byloja apie pamintą moteriškumą, kurį akcentuoja autorės. Šokdamos kūrėjos nori parodyti, kad moteris daro tai, ko širdyje visiškai nenori. Taip pat spektaklyje švelniai užsimenama apie konfliktą su vyrais: jie reikalauja, kad moterys būtų būtent tokios, kokias jie nori jas matyti. Taigi kūrėjos per trumpą spektaklio laiką sugeba atskleisti tai, apie ką moterys dažnai neišdrįsta prabilti: „Nenorime kalbėti tuščiai, abi esame moterys ir pačios esame išgyvenusios scenas, kurias parodysime žiūrovams, juk mums jau nebe šešiolika“, – šypteli 32-ejų argentinietiškojo tango virtuozė Brigita Urbietytė.
„Dialogai“ – linksmas, chaotiškas, perteiktas moterišku šokiu spektaklis, kuris atskleidžia šiuolaikinių moterų problemas ir atvirai pasakoja apie ironišką moters dalią: būti tokiai, kokia privalai, o ne tokiai, kokia nori būti. Apie draugystę, svajones ir ilgesį, apie vartotojiškos visuomenės ydas, komunikaciją monologais, tariamai natūralią tariamos laimės šypseną, moterį kaip vartojimo ir netgi prievartos objektą. Tie, kurie norės ir matys šiame spektaklyje linksmus vaizdus, dainas ir šokio judesius, tai ir pamatys. Kiti užčiuops po šia poza paslėptą dramatišką moters pasaulį.
Spektaklis „Dialogai“ – gruodžio 18 d. 19 val. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje. Bilietus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose.
