„Svarbu, net privaloma kūrybą nešti kaip džiaugsmą, o ne kaip naštą ar kryžių“. Tai – beveik pusę amžiaus trukusios A.Gregorauskaitės kūrybos teatre ir kine moto.
Agnė Gregorauskaitė gimė Kaune, ekonomisto Marijono Gregorausko ir aktorės bei režisierės Kazimieros Kymantaitės šeimoje. 1959-aisiais ji baigė Lietuvos konservatoriją ir buvo priimta į Lietuvos akademinį dramos teatrą (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras), kuriame vaidino iki 2005-ųjų.
Per savo kūrybinę karjerą teatre, kine bei televizijoje A.Gregorauskaitė sukūrė per 100 vaidmenų. Tarp kurių buvo ir itin populiarūs spektakliai: „Vyšnių sodas“, „Mėnuo kaime“, „Meisteris ir sūnūs“, „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“, „Proto melas“, „Paskendusi vasara“ ir kt.
Vienas labiausiai žinomų jos vaidmenų buvo Magdalena Paukštytė, sukurtas mamos aktorės bei režisierės K.Kymantaitės režisuotame legendiniame spektaklyje „Žaldokynė“.
Anot teatrologės Daivos Šabasevičienės, bendravę su aktore niekada nepamirš jos optimizmo, pozityvumo, atviro požiūrio į sparčiai besikeičiantį teatrą ir aktoriaus profesijos specifiką: „Teatras šiandien yra gyvas. Jame dedasi labai įdomūs dalykai. Labai gerbiu savo jaunuosius talentinguosius kolegas, kurie dirba. Jie valdo visą psichofiziką.
Senais laikais artistams buvo gerokai sunkiau, o jaunieji kolegos valdo ir kūną, ir žodį, yra labai muzikalūs. Matau labai daug talentingų jaunų žmonių. Dėl to žiūrovas sugrįžta į teatrą. Todėl kartais nesuprantu kritikos, nematančios teatre teigiamų reiškinių“ – yra sakiusi aktorė.
Aktorės asmenybę ir kūrybą vertino daugelis Lietuvos režisierių. Rimas Tuminas yra sakęs: „Tai ne žmogus, o personažas. Ją pamatęs ar su ja kalbėdamas, negaliu nesišypsoti. Ji – visada išreikšta vidinė šypsena. Ji yra moteriškasis teatro personažas – gyvasties, vilties, paslapties personažas. Ji gali viską.“
