Jaunimo teatras 60-ąjį sezoną pradeda jaunojo režisieriaus Jono Kuprevičiaus spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera, pagal kultinio britų dramaturgo Marko Ravenhillo pjesę „Shopping and Fucking“.
Pjesė parašyta 1996-aisiais ir per keletą metų padarė perversmą Europos teatre ir tapo bene populiariausiu statomu šiuolaikiniu kūriniu. Lietuvoje ji pirmą kartą pristatyta 1999 m. pirmojoje „Naujosios dramos akcijoje“.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis tuo pačiu pavadinimu ženklino epochų lūžį Lietuvos teatre. Jis gimė iš vidinio poreikio kalbėti apie jausmus, kuriuos kėlė anuomet sparčiai besikeičianti visuomenė, apie baimę ir depresiją, kylančią iš supančios realybės. Šiandien „Shopping and Fucking“ interpretuoja jauniausios kartos teatro menininkai. Jie galėtų būti ano spektaklio kūrėjų vaikai. Tai provokuoja klausimą: kuo vaikų požiūris skiriasi nuo tėvų?
Režisierius Jonas Kuprevičius sako, kad „Shopping and Fucking“ – tai savotiška mūsų duoklė kartai, kuriai priklausome, ir dar jaunesnėms, kurios tik žengia pirmuosius žingsnius jaunųjų suaugusiųjų pasaulyje, kurio dalies aidai girdimi spektaklyje“.
Vaidmenis kuria talentingi jauniausios kartos aktoriai, ką tik baigę teatro vaidybos studijas LMTA (kurso vadovas – Gintaras Varnas). Aktorius Nojus Mikalauskas pabrėžia, kad nors spektaklyje tema atskleidžiama per jaunų žmonių istorijas, ji aktuali kur kas platesnei auditorijai – kiekvienam, kuris nori būti mylimas, bet nemoka mylėti.
Jis pastebi, kad jo personažo Gerio istorija daugeliui gali būti atpažįstama kasdienybėje. „Dauguma žmonių nepastebimai sugeba įsukti save į savižalojantį ratą, kurį jie pateisina kaip naudingą ar net didingą. Kad ir žmogus, kiekvieną rytą atsikeliantis ir einantis į darbą, kurio visa širdimi neapkenčia, – vienas sakys, kad tai daro dėl pinigų, kitas – jog dėl šeimos, trečias – kad kito kelio nėra. Taip tapdami vergais savo pačių susikurtų iliuzijų, kurios labai iš lėto siurbia iš jų žmogiškumą ir palieka tik tuščią vidų slepiančią kaukę“, – sako aktorius Nojus Mikalauskas.
Aktorė Rūta Jonikaitė, spektaklyje atliekanti Lulu vaidmenį pastebi, kad visi kūrinio personažai yra nelaimingi, tačiau desperatiškai nori, kad situacija pasikeistų, nors, galų gale, nieko dėl to nedaro.
„Veikėjai trokšta meilės, tačiau net meilė šitame pasaulyje yra nupiginta, netikra, greita, kaip ir beskonis greitas maistas, kurį jie kasdien valgo. Su meile ateina ir atsakomybė, o jie to nenori, negali prisiimti, bijo įsipareigoti“, – pastebi aktorė. Spektaklio pagrindinė mintis ir problema, pasak jos, gali būti išreikšta pagrindinio veikėjo Marko žodžiais: „Noriu sužinoti, noriu suprasti, ar dar liko kokių nors jausmų“.
Pjesei išvydus dienos šviesą, joje aptariamos temos šokiravo dalį visuomenės, nors daugelis anuometinių „Shopping and Fucking“ žiūrovų jos sceninėje interpretacijoje pamatė ne šiaip skandalo besivaikantį jaunimą, o jautriai į gyvenimą žvelgiančius ir naujos vartotojiškos visuomenės problemas išsakančius žmones.
Šiandien spektaklio kūrėjai ieško priežasčių, atvedusių jų bendraamžius personažus iki ribinių situacijų. Aktorius Samuelis Valentinas Sauchatas pastebi, kad spektaklis kviečia naujai pažvelgti į ribines asocialias visuomenės grupes: „Mes kviečiame žiūrovą pažvelgti nauju kampu: kas lemia šių personažų nusiritimą į žemiausius visuomenės sluoksnius, kodėl jų pasimetimas, vaikiškumas ir labiausiai iš tiesų norėjimas būti mylimiems verčia juos elgtis, atrodo, kone priešingai šiam tikslui“.
Spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera Jaunimo teatre įvyks rugsėjo 12, 13 dienomis. Spektaklis pristatomas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
