O.Koršunovas skundžiasi mobingu
„Martynas teatre vaidino demokratiją, bet iš tiesų tai buvo vergvaldystė. Ir užslėpta diktatūra. Viską sprendžia Martynas, – kalbėjo O.Koršunovas. – Esu jau ne pirmas meno vadovas, kuris yra atleidžiamas. Tas atsitiko su Audroniu Liuga, Rolandu Rastausku, o dabar aš. Jeigu pradedi veikti, kaip meno vadovas, tampi, nežinau kuo... Konkurentu?“
Ketvirtadienį LNDT pranešime skelbiama, kad administracijos sprendimui dėl O.Koršunovo atleidimo įtakos turėjo aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos.
Tuo tarpu O.Koršunovas tikino, kad jam nebuvo suteikiama informacija apie institucijos finansus, nebuvo leidžiama sudarinėti repertuaro bei „įtakoti teatrą, kad būtų rodomi lankomiausi spektakliai“. „Manęs taip pat nekvietė į susirinkimus“, – teigė O.Koršunovas.
Didžiausias konfliktas ir jo esmė įvyko tada, kai buvo atšauktas spektaklis „Laukinė antis“.
„Didžiausias konfliktas ir jo esmė įvyko tada, kai buvo atšauktas spektaklis „Laukinė antis“. Atėjęs į teatrą kalbėjau su visais aktoriais asmeniškai, klausiau, ko jie nori. Visi sakė, kad jiems įdomi klasika, rimtas pastatymas. „Laukinė antis“ – mano gyvenimo pjesė, kurią su labai gera komanda ėjome statyti. Jau buvo sukurta scenografija, darbas įpusėjęs ir staiga be priežasties nutrauktas. Vėliau įvyko kūrėjų, aktorių susirinkimas, kuriame buvo balsuojama ir prašoma, kad spektaklis nebūtų nuimtas ir Martynas vis tiek jį nuėmė“, – 15min sakė režisierius.
„Esu dirbęs įvairių šalių teatruose, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Norvegijos nacionaliniame dramos teatre, nes to norėjo aktoriai, net Rusijoje nemačiau tokio atvejo, kad visa komanda norėtų dirbti, o vadovas sakytų ne“, – kalbėjo O.Koršunovas.
Paprašius pakomentuoti M.Budraičio teiginį apie nuolatinius drausmės pažeidimus pašnekovas reagavo: „Tai čia yra mobingas! Jeigu esu nekviečiamas į susirinkimą, o man parašoma pravaikšta, tai kas čia yra? Juk tai įvyko nespontaniškai, tam buvo ruoštasi ilgai.“
Režisieriaus manymu, jis buvo reikalingas tada, kai „vyko teatro sukilimas ir aktoriai pareikalavo meno vadovo“: „Pradžia buvo labai gera, buvome sudarę programą 5-eriems metams į priekį. O vėliau prasidėjo mobingas... Juk jis pats gyvena 120 kilometrų nuo teatro...“
„Galima pasižiūrėti, kiek aš kartų nebuvau repeticijose, darbe arba susirinkimuose, į kuriuos buvau nekviečiamas“, – tęsė jis.
15min primena, kad dar šių metų kovo mėnesį LNDT direktorius M.Budraitis viešai pareikalavo O.Koršunovo atsistatydinimo. Pasak direktoriaus, to priežastis buvo režisieriaus neblaivumas LRT KLASIKOS laidos „Performansas“ metu. Ar šis atvejis nėra susijęs su panašiomis priežastimis?
„Nemanau, – atsakė režisierius. – Tas momentas irgi labai aiškiai parodė... Tuomet sirgau ir man paskambino žurnalistė, kalbino ir aš nerišliai kalbėjau, bet gal tai nebuvo priežastis mane iškart paimti ir bandyti išmesti?“
Apibendrindamas O.Koršunovas sakė, kad nesijaudina, kad buvo atleistas: „Aš šių pareigų vykdyti negalėjau. Buvau užkardytas. Juk iš esmės meno vadovas turi viskuo rūpintis. Tiesą sakant, būčiau anksčiau išėjęs, bet labai norėjau pastatyti spektaklį apie Ukrainą „Liudijimai“. Važiavau į Ukrainą, kūriau šį spektaklį ir nepasakyčiau, kad teatras padėjo. „Liudijimai“ praktiškai buvo sukurti be lėšų.“
„Mano užduotis tuomet buvo suaktyvinti trupę, kuri praktiškai buvo kaip baudžiauninkai“, – 15min sakė režisierius.
Apie atleidimą O.Koršunovui buvo žinoma.
M.Budraitis: 100 dienų buvo praleistos be pateisinamos priežasties
Paprašytas pakomentuoti M.Budraitis dėl kaltinimo „užslėpta diktatūra“ neslėpė juoko ir argumentavo savo poziciją: „Yra meno vadovo pareiginės instrukcijos, kurias jis pasirašė, todėl man nereikia kažkokio atskiro nurodymo, nuolatinio priminimo, ką jis turi daryti. Kadangi jo darbe oficialiai nebuvo 100 dienų, tokie kaltinimai atrodo keistai ir nėra adekvatūs.“
Pasak M.Budraičio, šios 100 dienų buvo praleistos be pateisinamos priežasties. Detaliau jis apie tai nekalbėjo.
LNDT vadovas sakė, kad bandė kalbėtis su režisieriumi: „Buvo daug pažadų, bet, deja, jie nebuvo įgyvendinami“.
Jo teigimu, spektaklis „Laukinė antis“ buvo atšauktas, nes per šį laiką įvyko 13 repeticijų, buvo vėluojama jas pradėti, net ir su priminimu: „Kol kas tai buvo pradinis etapas – pjesės skaitymas. Jos statymą reikėjo nutraukti, nes norėta išvengti didelių nuostolių.“
„Istorija kartojasi. Prisiminus atvejį su „Tartiufu“, kuomet turėjome atšaukti spektaklį prieš pat premjerą, į kurią parduoti bilietai turėjo būti grąžinti. Šios skolos vilkosi visus metus. Beveik nė viena premjera neįvykdavo sklandžiai“, – teigė M.Budraitis ir pridūrė, kad visgi nereikėtų painioti meno vadovo ir režisieriaus pareigų.
„Meno vadovas turi prižiūrėti spektaklius, jų meninį lygį, dirbti su aktoriais. Planuoti repertuarą, ne einamojo, bet į priekį, tarkime, kokius režisierius pasikviesti“, – 15min sakė M.Budraitis.
Planų, kas turėtų užimti meno vadovo pareigas ateityje, LNDT direktorius neatskleidė: „Viziją turiu, bet dar reikia pasitarti su ministerija, Meno taryba.“
