Teatras imasi lyderystės visą balandžio mėnesį viešai ir garsiai kalbėti apie emocinius sunkumus, su kuriais susiduria ne tik LNOBT darbuotojai, bet ir šiuolaikinis žmogus apskritai, ir būdus tuos sunkumus atpažinti bei užkirsti jiems kelią prevencinėmis priemonėmis.
Jau šį penktadienį, balandžio 8 d. 12 val., o taip pat visus likusius balandžio penktadienius – 15, 22 ir 29 dienomis tuo pačiu laiku teatro ir miesto žmonės kviečiami susitikti po sostinės Žaliuoju tiltu ir pietų pertrauką praleisti judėdami – pusvalandį bėgdami, riedėdami, greitai eidami arba tiesiog savo tempu pasivaikščiodami palei Nerį.
Visi finišą pasiekę sveikatingumo akcijos dalyviai bus vaišinami puodeliu legendinio karštojo šokolado – lašelis deserto po fizinės veiklos neabejotinai suteiks dar daugiau laimės jausmo.
Metų tikslas – pasirūpinti emocine sveikata
Stresą patiriame kiekvienas, ir pastaruoju metu dėl besitęsiančios pandemijos, karo grėsmių, kylančių kainų bei kitų priežasčių kasdien patiriamas stresas dar labiau sustiprėjęs, o kartu išaugusi ir vidinė įtampa. Specialistai vieningai konstatuoja: ji tiesiogiai veikia mūsų emocinę savijautą, mūsų profesinius pasiekimus, mūsų socialinį gyvenimą ir jo kokybę.
Anot LNOBT generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, teatras dar pernai nusprendė 2022-uosius dedikuoti emocinei savo darbuotojų sveikatai ir jos gerinimui pasiūlė visą spektrą mokymų bei paslaugų. Teatro darbuotojai šiomis galimybėmis noriai naudojasi.
„Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – ypatinga vieta, kur kasdien kuriame visuomenei, ypač sunkmečiu, taip reikalingą meną, ir tai iš kolektyvo pareikalauja nemažai atsidavimo ir emocinių pastangų.
Papildomi dirgikliai, kai jie tokie globalūs ir grėsmingi, neigiamai veikia teatro bendruomenę. Juk visi žinome, kad menininkai yra subtilesni, pasaulį kiek kitaip matantys ir į aplinką jautriau reaguojantys žmonės“, – įsitikinęs LNOBT generalinis direktorius J.Sakalauskas.
Tarp šiemet teatro darbuotojams pasiūlytų emocinės sveikatos gerinimo priemonių – praktiniai streso valdymo, taip pat sąmoningumo ugdymo mokymai. Pastarieji yra tokie paklausūs, kad jau renkamos naujos grupės. Be to, teatro darbuotojams pasiūlyta galimybė anonimiškai ir nemokamai, per platformą www.visipsichologai.lt, pasinaudoti profesionalia psichologų pagalba.
„Taip pat kartu su partneriais atlikome teatro emocinio mikroklimato tyrimą, kurio rezultatai leis tiksliau parinkti reikalingiausias priemones ir ateityje dar geriau rūpintis darbuotojų emocine sveikata. Šiuo metu dėliojame naujų priemonių planą“, – sako J.Sakalauskas.
Tačiau, sako jis, labai svarbu emocinių sunkumų nestigmatizuoti ir apie juos kalbėti, todėl visą balandį LNOBT ketina skirti ypatingą dėmesį emocinės sveikatos temai – dalytis teatro darbuotojų istorijomis apie emocinius sunkumus, pateikti profesionalų patarimų, kaip su tais sunkumais tvarkytis, kaip padėti sau ir šalia esantiems bei atsikratyti gėdos apie tai kalbėti.
Nebūtina bėgti – svarbu judėti
Pirmiausiai, nieko nelaukdama teatro administracija nusprendė atgaivinti ankstesniais metais kurtą tradiciją penktadieniais per pietų pertrauką pasportuoti: anuomet teatro darbuotojai susitikdavo drauge pabėgioti palei Nerį. Tik šįkart teatras prie iniciatyvos „Išvėdink įtampą“ kviečia jungtis ne tik savo kolektyvą, bet ir aplinkinių įstaigų darbuotojus bei tiesiog visus aktyvius miestiečius.
„Naujiena tokia, kad kviečiame tiesiog pajudėti – nebūtinai bėgti. Galima greitai eiti, su šiaurietiškomis lazdomis ar be jų, riedėti riedučiais, galbūt tą pietų pusvalandį pasivaikščioti paupiu, einant ramiai užkąsti, pasišnekučiuoti su kolega, įkvėpti gryno oro. Bet koks judesys padės atsikratyti įtampos, o buvimas gryname ore kartu su bendraminčiais neabejotinai leis pasijausti geriau ir ramiau“, – prie iniciatyvos ragina jungtis LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Inga Navickienė, pati aktyviai sportuojanti ir dažnai pietų pertrauką iškeičianti į gerą pusvalandį fizinės veiklos.
I. Navickienė primena, kad kompleksiškas rūpestis savo sveikata – tiek fizine, tiek emocine – yra kiekvieno sąmoningo žmogaus pareiga, ir džiaugiasi, kad jos atstovaujama įstaiga ieško ir randa būdų padėti kolektyvui tą pareigą sau patiems atlikti.
„2022-aisiais ypatingą dėmesį skiriame savo darbuotojų emocinei sveikatai gerinti, tačiau tai nereiškia, kad metams pasibaigus staiga to nebedarysime. Kelio atgal nėra – toliau ieškosime būdų ne tik padėti žmonėms spręsti problemas, bet ir edukuoti juos, kad galėtų gyventi labiau subalansuotą, ramesnį ir laimingesnį gyvenimą. Tačiau besirūpindami emocine sveikata, negalime pamiršti ir fizinio kūno“, – sako LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja.
Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką
Jai antrina ir LNOBT gydytoja Austėja Pečeliūnienė: fizinis judėjimas tiesiogiai susijęs su emocine būsena ir palankiai ją veikia.
„Gerai žinoma fizinio aktyvumo įtaka ne tik fizinei, bet ir emocinei būklei. Fizinis aktyvumas yra viena iš geriausių priemonių gerinti nuotaiką, juk sportuojant padidėja serotonino, neurotrofino, dopamino, kabinoidų ir kitų svarbių hormonų kiekis mūsų kūne. Tada nuotaika pagerėja, geriau susidorojame su stresu, – pasakoja A.Pečeliūnienė. – Taip pat treniruotumas padeda reguliuoti kūno masės indeksą, palaiko raumenų tonusą, didina ištvermę, ilgainiui padeda jaustis energingesniems, gerėja miego kokybė.“
Teatro gydytoja konstatuoja, kad, lyginant su protėviais, šiuolaikinis žmogus pernelyg daug laiko praleidžia sėdėdamas.
„Paradoksalu – žmonės skundžiasi didėjančiu gyvenimo tempu, tačiau epidemiologinės studijos rodo, kad vis daugiau darbingo amžiaus žmonių praleidžia sėdėdami, o tai ženkliai didina lėtinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę bei trumpina gyvenimo trukmę. Pastaruoju metu žiniasklaidoje kartojama frazė „Sėdėjimas – tai šių laikų rūkymas“ nėra teisinga, nes rūkymas kur kas kenksmingesnis sveikatai, tačiau mažas fizinis aktyvumas net iki 20 proc. didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Yra duomenų apie tai, kad fizinis aktyvumas reikšmingai mažina mirtingumą nuo vėžio“, – pasakoja medikė.
Anot jos, teigiamai sveikatą veikia net vienkartinė treniruotė ar aktyvesnis judėjimas laisvalaikiu. Esą norint pradėti sportuoti, tai galima daryti palaipsniui – pavyzdžiui, pradėti nuo trumpos 10–15 minučių kasdienės treniruotės, palaipsniui didinant treniruotės laiką ir intensyvumą.
Informaciją apie LNOBT iniciatyvą „Išvėdink įtampą“ galima rasti ir teatro „Facebook“ įvykiuose.
