„Prieštaringa reakcija patvirtina, kad mūsų spektaklis yra geras. Vadinasi, mes tikrai palietėme nervą“, – trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė R.Castellucci.
52 metų italų režisieriaus spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje turėtų būti rodomas ateinantį šeštadienį.
Aršaus pasipriešinimo jo spektaklis sulaukė ir Prancūzijoje, ir kai kuriuose kituose kraštuose. Kita vertus, tokioje itin katalikiškoje šalyje kaip Lenkija šis italo kūrinys panašios neigiamos reakcijos nesukėlė – ten daugiau nepasitenkinimo sulaukė amerikietės popdainininkės Madonnos koncertas, teigia dienraštis.
„Tas nervas, kurį palietėme savo spektaklyje, yra ryšys tarp meno ir religijos. Šie du dalykai visada buvo susiję. Menas atsirado tuo pat metu kaip ir religija. Jų prigimtis – tas pat dvasios šauksmas, reikalavimas.
Mes palietėme problemą, kuri kyla, kai šios dvi sritys susiduria, juolab kad viena jų tapo politikos įrankiu. Todėl ir su protestais susijusių įvykių, tarkime, Prancūzijoje, tikslai tikrai nebuvo religiniai“, – sakė režisierius.
„Tie žmonės, kurie lipo į sceną, tie kunigai ir vyskupai, kurie iš viso net neapsilankė spektaklyje, buvo iš anksto įtraukti ir nuteikti – jie negalėjo išvysti ir suprasti spektaklio, jo tikslo, uždavinio. Jie buvo apakinti“, – teigė R.Castellucci.
Spektaklyje yra naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Pasaulio Išganytojas“, kuriame vaizduojamas laiminantis Kristus, fragmentas. Kristus tarytum stebi ligoto tėvo ir jo sūnaus santykius. Senas tėvas nebesulaiko išmatų ir jos nužymi visą prabangiai dekoruotą sūnaus butą.
Diskusijos dėl spektaklio antradienį kilo Lietuvos Seime, kai parlamentarai pradėjo svarstyti dviejų rezoliucijų projektus, kuriuose smerkiamas spektaklis ir raginama jį boikotuoti arba nutraukti. Spektaklio reklama sulaukė ir Katalikų bažnyčios protestų.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas atmetė raginimus cenzūruoti italų režisieriaus spektaklį – pasak jo, tokie draudimai nepriimtini demokratinėje šalyje.
Romos katalikais save laiko daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų.
