„Opera „Traviata“ – tai siekiamybė kiekvienam sopranui. Dar studijų laikais išmokstame pačią sudėtingiausią Violetos ariją. Debiutuoti kaip Violetai man teko 2014-aisiais, jau gerokai apšilus kojas šiame teatre. Tai buvo ankstesnis „Traviatos“ pastatymas, kuris man nelabai patiko, nes, peržiūrėjusi daug spektaklių įrašų, šią operą įsivaizdavau visiškai kitaip. Labai norėjosi pačiai dalyvauti „Traviatos“ pastatymo procese, gyvai pabendrauti su režisieriumi. Svajonė išsipildė – toks metas atėjo. Dabar turėsime „Traviatą“ su puošniomis suknelėmis ir frakais, spektaklį, kalbantį ne tik žodžiais ir muzika, bet ir vaizdiniais“, – pasakoja dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatė J.Gedmintaitė.
Įdomu, kad šiame pastatyme Violeta nemiršta – ji tiesiog iškeliauja gimtojo Provanso levandų laukais. O levandos dainininkei – pačios mėgstamiausios ir kvapniausios gėlės.
„Ne veltui šioje operoje pirmiausiai nuskamba mirties tema, o tik po to – meilės. Operoje Violetos išėjimas bus šviesus – tai nėra tragedija, nėra drama. Tarsi nusivelki vieną rūbą tam, kad užsivilktum kitą. Tai tęstinumas, o ne pabaiga. Tai – žmogui duota viltis, kad niekas neturi pabaigos“, – įsitikinusi J.Gedmintaitė.
Tai nebus tokia „Traviata“, kurioje, kad įtikintų žiūrovus džiovos diagnoze, solistei užtenka pakosėti ir kristi ant žemės. „Violeta matys gangrenuojančią savo ranką ir supras, kad jos laikas senka. Mano gyvenime taip sutapo, kad pernai spalio mėnesį išlydėjau savo Tėvelį. Žmonės sako: kol turim tėvus – turim du sparnus. Aš prieš metus netekau paskutiniojo sparno. Ir, kad ir kaip stengdavausi repetuodama neprisileisti savų minčių – būdavo epizodų, kuriuose dainuojant man tiesiog atimdavo balsą“, – neslepia solistė.
Operos specialistai iki šiol diskutuoja dėl mi bemol Violetos arijos pabaigoje: vieni šią natą vadina istoriškai susiklosčiusia variacija, kiti – kompozitoriaus Giuseppe‘s Verdi valios iškraipymu. J.Gedmintaitė teigia anksčiau suteikdavusi progų publikai pasigėrėti vokalo galimybėmis: „Nors G.Verdi tos natos neparašė, sopranai mėgsta demonstruoti publikai aukštas žėrinčias natas. Ilgainiui atsirado ir klausytojų, kurie eidavo į „Traviatą“ vien dėl šios arijos – tam, kad įvertintų, ar švariai dainininkė paėmė mi bemol. Antra vertus, toks ryškus diapazono šuolis labiau tinka džiaugsmu trykštančioms arijoms, o Violetos arija tikrai nėra tokia. Be to, šiame pastatyme ją tenka atlikti šokant, todėl pažiūrėsime, kaip premjeroje bus. Nesu griežtai nusiteikusi nei už, nei prieš“, – sako pagrindinį „Traviatos“ vaidmenį parengusi solistė.
Jau pernai vykusiose repeticijose paaiškėjo, kad šokti su aukštakulniais, vilkint „briliantais“ gausiai nusagstytomis suknelėmis ir dar su diadema ant galvos dainininkėms nebus lengva: „Netgi kūno pusiausvyrą būdavo sunku išlaikyti. Esu labai dėkinga režisieriui Fabio Ceresai, kad šįmet sugrįžęs leido Violetoms šokti be batelių. Bet pavojų vis tiek liko, nes scenografijoje daug laiptų, o visos penkios Violetos suknelės yra ilgos. Taigi pirmoji užduotis bus scenoje nepargriūti“, – šypsosi J.Gedmintaitė.
Lietuvos operos 100-mečiui dedikuoto „Traviatos“ pastatymo premjeriniai spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – jau lapkričio 17–20 dienomis. Pastatymo muzikos vadovas – LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
