Jis kartais gali juos pražiopsoti, manydamas, kad tai eiliniai nesusipratimai ar iškritimai iš nusibrėžto tikslinio kelio. Nušvitimas – nebūtinai pašvaistė. Tai sugrįžimas prie efemeriškumo, trapumo ir kartu visuotinumo, visaamžiškumo. Jeigu žmogų tai šiek tiek užkabina, jis pradeda jausti, vadinasi, jis gyvas, vadinasi, jis suvokia save šiame pasaulyje“, – sako režisierius.
Neviltis virsta viltimi
Pagrindinė dramos veikėja yra Violena, o pagrindinė tema – Violenos pasiaukojimas, susitapatinimas su Kristumi per jo žmogiškąjį atjautos pavidalą: bučinys, kurį ji skiria raupsuotajam, yra sąmoningas kančios ir pasiaukojimo pasirinkimas. Visas Paulio Claudelio tekstas liudija jo gilų tragedijos, kančios ir blogio misterijos suvokimą, dėl kurio neviltis virsta viltimi. Spektaklį Jonas Vaitkus stato su trimis aktorių sudėtimis. „Apreiškimas Marijai“ kuriamas LNDT bendradarbiaujant su Lietuvos rusų dramos teatru.
„Dramoje „Apreiškimas Marijai“ veikia individualybės. Žmonės, kurie labai aiškiai gyvena ir veikia. Mes regime to gyvenimo ir žmonių tarpusavio sąveikos rezultatą. Kai žmogus persisotina šlamšto ir organizmas jau nebepriima juslių „maisto“, tuomet jis sustoja. Ar pats organizmas pristabdo, ar nelaimė, ar liga, bet tik tuomet, kai ateina krizė, žmogus gali tai patirti. Ir tik tuomet reikia bandyti skaityti, bandyti gilintis į tokius kūrinius kaip „Apreiškimas Marijai“. Kiekviena moteris, kuri supranta, kas yra vaiko gimimas, kuri sugeba jausti ir suvokti protu ir širdimi, kuo ji yra stipri ir ką ji reiškia šitame gyvenime, šitoje gyvasties eigoje, gali būti prilyginta Marijai“, – sako režisierius.
Scenografas V.Narbutas: „Pjesė labai graži, nors iš pradžių jaučiau atmetimą“
Spektaklio scenografas – pirmą kartą su J. Vaitkumi dirbantis, šiemet nacionalinei meno ir kultūros premijai nominuotas Vytautas Narbutas sako, kad ši Paulio Claudelio pjesė labai graži, nors iš pradžių jam pasirodė nesuprantama: „Kai pradėjau skaityti viduje kažkas atmetė šią pjesę. Po to kuo toliau skaičiau, tuo labiau ji įtraukė. Dvasinė kelionė labai „atsiskambėjo“ mano sieloje. Joje yra jautruma ir kalbėjimas apie du pasaulius: gyvenimą ir anapusinį. Norėjosi ir scenografijoje parodyti harmoniją ir disonansą tarp šių dviejų pasaulių. Su J. Vaitkumi buvo tikrai įdomu dirbti. Gal jam nebuvo lengva, nes atvežiau tris scenografijos variantus ir jis savaitę rinkosi. Jis labai jautrus. Ir, kas nedažnai pasitaiko tarp režisierių, labai domisi meno istorija ir artefaktais. Kiek teko dalyvauti repeticijose, buvo įdomu stebėti, kaip jis dirba, kaip analizuoja medžiagą.“
A.Storpirštis: „Dirbti su Vaitkumi buvo mano svajonė“
Vieną pagrindinių vaidmenų kuriantis aktorius Ainis Storpirštis irgi pirmą kartą dirba su režisieriumi Jonu Vaitkumi: „Kartais labai keistas jausmas apima, nors prieš metus nepažinojau Vaitkaus, dabar atrodo, jog labai seniai jį pažįstu. Matyt, taip yra dėl panašių vertybių, dėl panašaus požiūrio į darbą, į šeimą. Mano svajonė buvo padirbėti su Jonu Vaitkumi vienoje scenoje, ir esu labai dėkingas ir Jonui, ir gyvenimui, ir Claudeliui, kad tai įvyko.
Taip pat esu labai laimingas, kad pasirinkta Claudelio medžiaga. Jis ypatingas ne tuo, kad kalba apie dvasią, bet kad jo pjesėje veikiantys žmonės sugeba tą dvasią įvardinti. Tai, ką jie kalba, yra jų dvasios atspindys. Beje, pirmą kartą kai skaičiau pjesę, jaučiausi labai panašiai kaip Vytautas Narbutas – labai juokiausi, maniau, kad ta krikščioniška poetika yra komedija. Paklausiau režisieriaus, ar statys komediją, jis atsakė, kad ne, tai buvo labai gėda. O dabar beskaitant iš pradžių atrodo, kad skaitai personažą, vėliau nepajunti, kaip tai virsta realiu gyvenimu, kuriuo gali patikėti, į kurį nori „įlipti“ ir kuriuo nori plaukti link neišvengiamos pabaigos, kuri yra parašyta. Claudelis susikoncentruoja į realų gyvenimą, jis teigia, kad jis yra būtinas, jis turi prasmę, jis būtinas įvykti stebuklui. Tai patį tave kelia, žadina meilę ir žmogiškumą.“
V.Anužis: tai spektaklis apie esmę
Pagrindinį Ano Verkoro vaidmenį kuriantis Vytautas Anužis, dažnai vaidina Jono Vaitkaus spektakliuose ir sako, kad tokių spektaklių kaip „Apreiškimas Marijai“ pastaruoju metu pasitaiko vis rečiau. „Visos režisieriaus paieškos man yra artimos ir, atrodo, labai vertingos. Dabar labai daug beverčių dalykų šitame teatro laike. Socialinis teatras užkeltas ant altoriaus, jam meldžiamasi. O man atrodo, kad socialiniame teatre sprendimai yra seklūs ir neduodantys atsakymų. Nei politiniame nei socialiniame teatre neatrasi paskatinimų ieškoti toliau. Bet teatras, kalbantis apie egzistencines problemas, kurios niekad neišsprendžiamos, yra konstruktyvaus kelio nuoroda. Vaidinti, jeigu tai nekabina pačios esmės: kodėl mes čia gyvename, kaip gyvename, nelabai ir norisi.
Šis kūrinys, man atrodo, nėra įmintas iki galo. Jame yra daug neatsakytų dalykų. Iš „Apreiškimo Marijai“ tekstų yra ko mokytis ir pačiam bandyti siekti bei pasiekti savyje, kad nemeluotum. Ne vien kaip dirbantis prie šio vaidmens, bet kad ir pats galėtum keistis“, – sako aktorius Vytautas Anužis. Jis prisiminė, kad prieš kuriant šį spektaklį buvo keistų sutapimų. Jonas Vaitkus norėjo šią pjesę rusiškai statyti Lietuvos rusų dramos teatre, apie tai Anužis užsiminė savo studentams. Vienas jų – Marius Meilūnas pasakė, kad pjesė yra ir į lietuvių kalbą išversta. Buvo susisiekta su vertėja Genovaite Dručkute, vertimas užbaigtas, o galiausiai viskas virto lietuvišku spektakliu. Marius Meilūnas dabar pats vaidina spektaklyje: „Aš nežinau, kas bus, kai viskas pasibaigs, nes ta medžiaga labai įtraukia. Eini gatve ir citatos skamba.“
A.Ravdo: „Tikiu, kad gyventi ateiname ne šiaip sau“
Kita Vytauto Anužio mokinė Agnieška Ravdo kuria dėl kitų pasiaukojusios Violenos vaidmenį ir sako: „Man labai svarbus šis spektaklis tuo, kad gali pergalvoti gyvenimą. Kol esi jaunas, kiekvienas tau perša skirtingas nuomones, kaip reikėtų gyventi. Stuburas ima svyruoti. Claudelis sustatė viską į savo vėžes. Žmogus ateina į gyvenimą ne šiaip sau. Dabar peršama nuomonė, kad žmogus ateina gyventi sau, dėl savo malonumų, o aš labai tikiu, kad mes ateiname su kažkokia užduotimi. Todėl labai svarbu surasti savo kelią. Claudelis dar kartą parodo, kad privalome gyventi vieni dėl kitų. Kaip gražu tarnauti dėl kitų, mylėti kitą žmogų ir gyvenimą. Tai ne vien malonumas, bet ir milžiniška valia. Mano personažas – Violena – savo gyvenimu ir veiksmais įrodo meilę ir tikėjimą. To turėtume kiekvienas stiebtis ir siekti.“
Nelė Savičenko ir Dalia Michelevičiūtė kuria Motinos vaidmenį. Pasak Dalios Michelevičiūtės režisierius Jonas Vaitkus, kompozitorius Algirdas Martinaitis ir visi kiti šio spektaklio kūrėjai į teatrą grąžina transcendentinį matmenį. „Klausimai, kuriuos keliame gyvenime, arba problemos, su kuriomis susiduriame, apsiriboja materialybės horizontu. Mes matome ir rodome labiausiai sukrečiančius blogio aspektus, mirties ir nevilties ženklus. O pasauliui, kad nepultų į neviltį, reikia grožio. Jis nepavaldus laikui, jungia kartas ir įgalina jas bendrauti žavėjimusi. Šio spektaklio kūrėjai man yra to grožio sergėtojai“, – sako Dalia Michelevičiūtė.
Spektaklyje taip pat vaidina Pijus Narijauskas, Petras Šimonis, Mantas Barvičius, Marius Meilūnas, Gabrielė Ladygaitė, Iveta Raulynaitė, Elzė Gudavičiūtė, Gabija Urniežiūtė, Giedrė Kederytė, Šarūnas Puidokas, Skomantas Duoplys, Naubertas Jasinskas, Vaidas Bartušas, Jolanta Dapkūnaitė, Skomantas Duoplys, Naubertas Jasinskas, Emilija Jaujininkaitė, Giedrė Kederytė, Ieva Labanauskaitė, Gabrielė Ladygaitė, Rasa Rapalytė, Iveta Raulynaitytė. „Apreiškimo Marijai“ kostiumų dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė su Vaitkumi dirba jau antrą kartą – 2013 m. jis sukūrė kostiumus LNDT spektakliui „Atžalynas“. Spektaklio kompozitorius – Algirdas Martinaitis, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis.
Spektaklyje Vokalo vaidmenį atlieka profesionalus kontratenoras Vaidas Bartušas, pasirodyti „Apreiškime Marijai“ jį pakvietė kompozitorius Algirdas Martinaitis. „Šis spektaklis man tikrai yra apreiškimas. Tiek švytėjimo, tiek teigiamų emocijų nesu pajutęs. Didžiausias darbas vyksta už scenos, persirengimo kambariuose, koridoriuose. Tarpusavio santykiai, aktoriai ten ruošiasi. Tai labai gražu. Jaučiasi rūpestis ir meilė. Kadangi režisieriui labai svarbus žmogiškumo faktorius, tai pasijaučia per visą komandą. Čia labai svarbu rūpestis ir pagarba. Šis spektaklis yra mano ideologija, tai kuo aš norėčiau būti.“
Spektaklio „Apreiškimas Marijai“ premjera – spalio 29, 30 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje.
