Pastaraisiais metais J.Miltinio dramos teatras žiūrovus stebino ne spektakliais, o rietenomis. 2010 metais aktoriai sukilo prieš ilgametį teatro vadovą Rimantą Teresą. Jį pakeitęs aktorius Laimutis Sėdžius ištvėrė vos dvi dienas ir pasitraukė nepaaiškinęs priežasčių. Galiausiai teatrui ėmė vadovauti režisierius Romualdas Vikšraitis, tačiau gegužę aktoriai sukilo ir prieš jį. Teatro susirinkime R.Vikšraitis buvo viešai išdėtas į šuns dienas, apkaltintas nekompetencija, nesugebėjimu dirbti, autoritariniu valdymu. Teatro vadovas neliko skolingas: rėžė, kad prieš jį sukilę aktoriai teatrą pavertė girdykla.
Teatras išsigando
Kultūros ministerija inicijavo teatro veiklos vidaus auditą, kuris truks iki rugsėjo. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, nelaukdamas audito rezultatų, pasiūlė Panevėžio miesto savivaldybei pasiimti teatrą ir jį išlaikyti. Lietuvoje tai būtų pirmas toks atvejis.
Kultūros ministerija buvo numačiusi šiemet dotuoti J.Miltinio dramos teatrą 2,235 mln. Lt. Panevėžio miesto savivaldybė jau išlaiko tris teatrus – Lėlių vežimo, „Meną“ ir Muzikinį, bendruomenių rūmus, kitas kultūros įstaigas. Lėšų šioms įstaigoms trūksta.
Teatro kolektyvas birželio 6 dieną išplatino atvirą laišką, kuriame abejoja Kultūros ministerijos kompetencija spręsti Lietuvos kultūros problemas, o tokį ministerijos pasiūlymą vadina negebėjimu rasti tinkamą teatro vadovą ir tai vertina kaip ženklą, jog J.Miltinio dramos teatras Lietuvai nebereikalingas.
„Abejojame, kad „atsikratant“ J.Miltinio dramos teatro, t. y. atimant iš jo valstybinį statusą, išsispręstų Kultūros ministerijos skirto vadovo problema“, – dėstoma teatro kolektyvo vardu pasirašytame laiške.
Panevėžio meras – apstulbęs
Pavasarį teatro vadovas R.Vikšraitis pranešė savivaldybei, kad šiemet ketina Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sudaryti studentų kursą J.Miltinio dramos teatrui. Kultūros ir meno komitetas pritarė šiai idėjai, ir Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius kreipėsi į kultūros ministrą A.Gelūną dėl aktorinio meistriškumo kurso įsteigimo. Bet gavo netikėtą atsakymą.
„Nustebau. Prašėme jaunų aktorių trupės, kad būtų rengiamas kursas Panevėžiui, – tokį raštą nuvežiau, o atsakymą gavau, kad siūlo visą teatrą paimti. Mes jau išlaikome kelis teatrus, o J.Miltinio dramos teatrą išlaikyti kainuotų brangiau nei „Cido“ areną. Nors apie pinigus čia nereiktų šnekėti – teatro statusas labai sumenktų, juk tai teatras-legenda nuo J.Miltinio laikų. Prestižas nebe tas, neliktų tos legendos. Manau, nesugebėtume tokio lygio teatro išlaikyti“, – „15min“ guodėsi Panevėžio meras.
Savivaldybė turi apsvarstyti ministerijos pasiūlymą. „Kalbėjau su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, su Seimo nariu Juliumi Dautartu. Jie irgi stebisi, nepritartų. Ministerija, be Seimo, turbūt irgi neatiduotų teatro. Su ministerija pyktis nenorime, bet parašysime mandagiai, kad nemanome, jog galėtume išlaikyti esamame lygyje tokį teatrą-legendą“, – kalbėjo V.Satkevičius.
Teatro vadovas neliko skolingas: rėžė, kad prieš jį sukilę aktoriai teatrą pavertė girdykla.
Teatro vadovas nesitraukia
Meras, gavęs šoką sukėlusį ministro pasiūlymą, tą pačią dieną susitiko su teatro vadovu R.Vikšraičiu, teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Rimantu Teresu ir aktorių profesinės sąjungos vadovu Vytautu Kupšiu.
Susitikime aptarta finansinė teatro padėtis, perspektyvos, darbo rezultatai. V.Satkevičiaus teigimu, profesinių sąjungų vadovai net įteikė raštą, kad nori likti ministerijos sudėtyje.
Teatro vadovas R.Vikšraitis savaitraščiui teatrą ištikusias bėdas apibūdino trumpai ir į diskusijas nesileido: „Nesu gavęs iš Kultūros ministro jokios informacijos apie tokį ketinimą. Pasiūlymas buvo pateiktas miesto merui. Aš laimėjau konkursą valstybinio teatro vadovo vietai užimti. Šiuo metu teatre vyksta Kultūros ministerijos auditas, po kurio bus įvertinta mano kompetencija. Dirbu, kaip dirbęs.“
Derėtų orientuotis į kūrybą, ne į skandalus
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savaitraščiui „15min“ atskleidė, kodėl ministerija nebenori išlaikyti legendinio J.Miltinio dramos teatro – iš jo liko tik vardas.
– Kodėl Kultūros ministerija, gavusi skundą dėl J.Miltinio dramos teatro direktoriaus R.Vikšraičio netinkamumo vadovo pareigoms, pasiūlė teatrą perimti savivaldybei?
– Ši istorija yra beveik dvejų metų senumo. Tada, kai ėjo į pabaigą tuometinio teatro vadovo R.Tereso kadencija, su teatro aktorių kolektyvu prasidėjo labai konstruktyvi ir labai graži diskusija. Atvažiavusi aktorių iš Panevėžio teatro delegacija įtikinėjo, kad vadovas netinka eiti savo pareigas, buvo vardijama daugybė aspektų: ir disciplinos, ir kūrybinio rezultato, ir kontakto su aktoriais nebuvimas. Mes patikėjome, įvyko konkursas, kurio, atsižvelgus į aktorių kolektyvo pageidavimą, R.Teresas nelaimėjo.
Buvo išrinktas jų pasiūlytas kandidatas L.Sėdžius. Bet L.Sėdžius atsistatydino per dvi dienas. Iš aktorių kolektyvo jis patyrė labai didelį spaudimą, aktoriai jį vertė pasirašinėti dokumentus ir galbūt ateityje priimti sprendimus, kurie būtų prieš jo sąžinę ir toleruotų jų darbo dienų praleidimą ir pan.
Tada įvyko antrasis konkursas į teatro direktoriaus vietą. Labai ilgai nebuvo kandidato – nei pats teatras rado iš vidinių resursų, nei iš išorės buvo pasiūlymų. Netikėtai atsirado pono R.Vikšraičio kandidatūra, jis buvo žinomas kaip dirbęs ir su Keistuolių teatru, ir su kitais projektais. Jis vienintelis dalyvavo konkurse, jį laimėjo ir teatras įgijo naują direktorių.
Praėjo pusantrų metų, vienas kitas pastatymas atsirado, ir R.Atkočiūno, ir D.Kazlausko kūrybiniai planai rezgėsi, ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus vėl – jau trečiasis – aktorių reikalavimas pašalinti vadovą kaip netinkamą, ir dar mes girdime, kad tai yra Kultūros ministerijos statytinis, kai vos ne vos apskritai radome tinkamą kandidatą į direktorius!
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, nelaukdamas audito rezultatų, pasiūlė Panevėžio miesto savivaldybei pasiimti teatrą ir jį išlaikyti. Lietuvoje tai būtų pirmas toks atvejis.
Iš visos šitos istorijos darome išvadą, kad teatro kolektyvas turėtų susitelkti ir paklausti savęs, ar jis nori būti teatru, ir, jeigu jis nori būti valstybės teatru, tai gal derėtų elgtis kaip valstybės teatrui, t. y. susitelkti į kūrybą, o ne į skandalus ir vadovų vieną po kito atmetimą.
Kol kas jokių radikalių sprendimų nėra padaryta, jokie dokumentai nėra tvarkomi, mes laukiame audito rezultatų, kurie įrodytų, ar pono R.Vikšraičio, kaip direktoriaus, elgesyje buvo kažkokių labai nusikalstamų dalykų; kaip aktorių veikla ir elgesys tuo metu atrodė.
– Jūs teikėte pasiūlymą teatro kolektyvui, kad susimąstytų, bet nustebo ir Panevėžio meras V.Satkevičius, kuris nemano, kad savivaldybė pajėgi išlaikyti legendinį teatrą.
– Tai suprantama, bet aš manau, kad, jeigu kalbama apie legendinį vardą, tai tas legendinis vardas jau seniai nebepateisinamas, jau kurį laiką teatro kūrybinis lygmuo nė iš tolo neprimena J.Miltinio spektaklių, o iš teatro likęs tik vardas. Mano siūlymas būtų susitelkti ir padaryti išvadas. Aš tikiuosi, kad teatro kolektyvas susitelks ir pradės rodyti kūrybines ambicijas, o ne tik nuolatinius maištus ir vidines intrigas.
– Ar Lietuvoje yra buvę tokių atvejų, kad valstybinį teatrą perimtų savivaldybė?
– Daug kas Lietuvoje nėra buvę. Mane labai liūdina nuostata, kad koks nors sėkmingesnis kolektyvas ar sėkmingesnė institucija gali būti valdomi tik iš Vilniaus. Aš nuo pat pradžių kalbėjau apie regioninę kultūrą, man labai smagios vietinės iniciatyvos ir vietinių bendruomenių apsisprendimas, ką daryti su savo dvarais, festivaliais, muziejais, taip pat – ir teatrais. Man jokia tragedija neatrodo faktas, kad vietos bendruomenė turėtų savo labai charakteringą ir spalvingą teatrą.