Spektaklio dėmesio centre – jauno žmogaus kelias į trisdešimtmetį. Esame linkę manyti, kad suaugusiais tampame sulaukę 18 ar 21 metų, tačiau dažniausiai branda ateina vėliau. Kelionę iki jos lydi džiaugsmas ir liūdesys, svajonės ir atradimai, o visą šį laiką mūsų vidinis paauglys niekur nedingsta, kaip jis mus veikia? Kuo tampame, kai gyvenimas užverčia atsakomybėmis ir skatina greičiau pasirinkti savo kelią? Tai šiltas, jautrus ir permainingas pasakojimas apie mažuosius šiuolaikinių trisdešimtmečių gyvenimus.
„Trisdešimtieji žmogaus gyvenimo metai įdomūs tuo, kad šio amžiaus sulaukęs žmogus jau turi kam jausti nostalgiją ir ko pasiilgti, tačiau tuo pačiu metu jam reikia priimti daug svarbių sprendimų, kurie nulems tolimesnę gyvenimo eigą. Pasitelkdami dokumentinio ir improvizacinio teatro darbo metodus, su KJT trupe nagrinėjame šią temą, kuri labai artima ir aktoriams – jie patys priklauso šiai amžiaus grupei“, – apie premjerą pasakoja režisierius K.Glušajevas.
Pasiruošimas spektakliui ir medžiagos paieškos truko ilgai: spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip mes žengiame į brandą. Spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“ dramaturgijoje atsispindės surinktuose interviu pasikartojančios temos, tai, apie ką dažniausiai galvojame bręsdami, ko ilgimės, ką sau leidžiame ir draudžiame. Įvairialypes istorijas atskleis 5 spektaklio personažai, sudarantys šiuolaikinės trisdešimtmečių kartos galeriją.
Žiūrovai matys, kaip iš paauglystės į suaugusiųjų gyvenimą keliaujantys veikėjai laikui bėgant turi peržengti tam tikrus gyvenimo slenksčius, yra priversti atsisveikinti su tuo, kas jau kelia sentimentalių jausmų. Laikas keičia santykį su savimi ir autoritetais, padeda iš naujo suvokti vertybes, kai po nerūpestingos paauglystės pamažu ryškėja suaugusio žmogaus gyvenimui svarbūs dalykai: komfortas, sveikata, šeima ir namai. Spektaklyje kūrėjai žaidžia su laiku, kurį kiekvienas patiriame kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.
Režisierius K.Glušajevas sako, kad nors paprastų žmonių istorijos priartina spektaklį prie komedijos žanro, reikia nepamiršti, kad tai, kas komiška – ne visada juokinga, o dramatiški dalykai neretai verčia šypsotis. Interaktyvus, dokumentinis spektaklis „Gyvenimas dar prieš akis“ savo forma primena susitikimą, kuriame į trisdešimtmečių kartą siekiama pažvelgti giliau, nei siūlo jų pačių kuriamas įvaizdis socialiniuose tinkluose. Režisieriui atrodo, jog šiandien trisdešimtmetį pasiekę žmonės dažnai mėgsta save eksponuoti, nors nesugeba priimti svarbių sprendimų.
„Dabartinė trisdešimtmečių karta dar nežino, kur juos nuves suaugusiųjų pasaulyje padaryti sprendimai. Gal paaiškės, kad kopėčios statytos gerai, tik visą laiką buvo atremtos ne į tą sieną? Medicina, mokslas ir technologijos žmogui garantuoja saugumą, bet dėl to vėluojame priimti tam tikrus sprendimus. O pavėluota branda išgyvenama skausmingai – dalis šiandien jau brandžių žmonių vis dar negali priimti svarbių sprendimų, juos erzina šeimos įtaka. O anksčiau tokio amžiaus žmonės jau turėjo ko gailėtis, galėjo įvardinti, kur sugaišo laiką“, – svarsto K. Glušajevas.
Spektaklyje vaidina KJT aktoriai Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė. Kompozitorė – Inga Šepetkaitė.
