Paruošto žiūrovo teatro stiliaus idėja – visapusiškai paruošti žiūrovą iš anksto spektakliui, repeticijų pagrindu. Jam sukuriama jo veiksmų ir mizanscenų partitūra. Kaip tai atrodo? „Pavyzdžiui, žmogus sėdi ant kėdės, atsistoja, pakeičia savo matymo kryptį, atlieka tam tikrus judesius pagal skirtingų šokių stilius“, – apie idėją pasakoja režisierius Tomas Lagūnavičius. Žinoma, salėje dalyviai netrepsės įprastais judesiais – viskas paremta kognityviniu šokiu. Žmogus išjudinęs savo kūną gali pakeisti bendravimą, emocijas, elgesį.
Pagrindinė teatro mintis – parodyti spektaklį kitu kampu. Įprastose teatro salėse mes mėgaujamės pasirodymu tiesiog sėdėdami. Jeigu atsistosime sceną pamatysime kitaip, jeigu pradėsime šokti, mus vėl užplūs kitokios emocijos. „Išlieka didesnis efektas žmogui, kada keičiamos mizanscenos“, – sako Tomas Lagūnavičius. Taigi keisdamas žiūrovo veiksmą, dalyvis vienu metu sutinka daug skirtingų pojūčių, jis spektaklį supranta visiškai kitaip nei sėdėdamas ar stovėdamas.
Kilo klausimas, kodėl verta eiti į spektaklį, jeigu besiruošiant jam jūs jau žinosite pabaigą? Deja, lankydami repeticijas paties spektaklio nematysite, kitaip juk būtų neįdomu... Jūs lankote repeticijas, kartojate judesius, spektaklio eigą, bet nežinote istorijos, aktorių. Todėl pasirodymo intriga išlieka: „Žiūrovas repetuoja, kaip jis žiūrės, o po to jis mato spektaklį atlikdamas žiūrovo veiksmų partitūrą“, – komentuoja režisierius.
Kada Lietuvoje apsilankymas teatre tampa vis retesne pramoga, ieškoma naujų idėjų, kurios paskatintų neužmiršti teatro scenos, palaikyti aukštąją kultūrą Lietuvoje. Jaunimui spektakliai gali būti tikra atgyvena, tačiau žiūrovo-dalyvio pasiruošimas, repeticijos, gali tapti jaunam žmogui priežastimi dažniau atverti teatro duris. Nauja, originalu ir nematyta – tai ko reikia keliant Lietuvos kultūros lygį.
