Kompozitoriui atnaujinus 20 proc. muzikos, atlikėjams tenka ne tik prisiminti, bet ir iš naujo mokytis kai kurias kūrinio detales. Nuo pat šio projekto pradžios įsitraukusi, už savąją Karmen tarptautiniame operos pasaulyje garsėjanti Justina Gringytė prisipažįsta nuolat deganti šio kūrinio idėja ir nekantrauja vėl pasinerti į subtilius elektronikos tinklus.
„Justina išsiskiria precizišku darbu, noru idealiai padaryti kiekvieną detalę, absoliučiu perfekcionizmu, visišku įsigilinimu į vaidmenį, kiekvieno žodžio išmąstymu, visų prasmių išieškojimu. Šios svarbios savybės daro ją viena geidžiamiausių solisčių pasaulyje. Justina sugeba būti visiškai kitokia bendradarbiaudama su skirtingais režisieriais, pakeisti interpretaciją, įsigilinti į kito žmogaus mintis, jas pritaikiusi sukurti savo viziją. Tai nepaprastai daug dirbanti, užsispyrusi ir stipri asmenybė“, – komplimentų negaili režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Tai nepaprastai daug dirbanti, užsispyrusi ir stipri asmenybė, – komplimentų negaili režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
– „Šarvuotas, emocingai išreiškiamas, nepriekaištingai kontroliuojamas“, – taip apie Jūsų balsą atsiliepia garsus britų leidinys „The Guardian“. „The Times“ Jūsų dainavimo techniką apibūdina kaip stulbinamą. o kur dar prizas tarptautiniuose operos apdovanojimuose... nedidelei daliai artistų tenka sulaukti tokio pripažinimo. Kokius jausmus tai sukelia?
– Labai ačiū už tokį įvertinimą, bet manau, kad daugelis artistų, kurie nuoširdžiai ir nuosekliai dirba, yra įvertinti. Gauti apdovanojimą man buvo didelė staigmena ir ypač malonus įvykis. O dėl recenzijų... Žinoma, pozityvūs dalykai visada glosto širdį, tai natūrali žmogaus reakcija, lygiai kaip ir nelabai malonu gauti negatyvią ar tiesiog kitokią nuomonę. Todėl į žodžius, kad ir iš kieno lūpų jie sklistų, aš mokausi reaguoti išmintingai.
– Duris į užsienį Jums atvėrė mainų programa „Erasmus“ – atsidūrėte Velse. neslepiate, kad pradžia buvo itin sunki... Kokie momentai įstrigę iš to laikotarpio?
– Nesakyčiau, kad buvo itin sunku. Iš pradžių svetima kalba buvo vienas sudėtingesnių dalykų. Nors Lietuvoje anglų kalbą mokiausi gan gerai, atvykusi į Velsą ir išgirdusi vietinių šnekos greitį bei tartį suvokiau, kad mažai ką suprantu! Taigi klausytis 2 valandas trunkančios paskaitos apie Richardą Wagnerį ir Friedrichą Nietzsche nebūdavo lengva. Tą laikotarpį pavadinčiau labai įdomiu ir ypač naudingu!
– Esate dainavusi pačiose įvairiausiose pasaulio scenose nuo Lietuvos iki Jungtinės Karalystės, Rusijos. Ką Jums, kaip operos solistei, davė darbas su užsienio režisieriais ir artistais? Turbūt po pasirodymų užsienyje labai malonu sugrįžti į tėvynę?
– Aš niekada negalvoju apie žmonių, su kuriais dirbu, tautybę. Ir kadangi pradėjau dirbti didelėje profesionalioje operos scenoje ne Lietuvoje, man scenos prasme lietuvių režisieriai ir kolegos dainininkai tokie patys užsieniečiai (šypsosi). Iš kiekvieno režisieriaus, dirigento, kolegos dainininko, aktoriaus, šokėjo galima daug ko išmokti, jeigu tik norisi. O grįžti į Lietuvą man visada labai gera!
– Vienas ryškiausių jūsų vaidmenų – Karmen. Ką šis personažas Jums reiškia?
Jeigu drįsti kiekvieną kartą scenoje sau tai leisti, panirti į Karmen pasaulį ir nieko nesivaržyti, tuomet tikrai pajunti: ne tik tu savyje vaidmenį augini, bet ir vaidmuo augina tave.
– Karmen personažas man reiškia labai daug kaip augančiai artistei. Karmen myli laisvę, be to, vaidmeniui atlikti reikia visiškos laisvės vokaline ir fizine prasme. Ir jeigu drįsti kiekvieną kartą scenoje sau tai leisti, panirti į Karmen pasaulį ir nieko nesivaržyti, tuomet tikrai pajunti: ne tik tu savyje vaidmenį augini, bet ir vaidmuo augina tave. Kitais žodžiais tariant, aš esu dėkinga ir laiminga, kad taip dažnai galiu šią veikėją įkūnyti. Be to, personažas labai spalvingas ir sudėtingas. Neretai Karmen jausmai yra paaštrinti, padidinti. Ir jeigu spektaklio pastatymas leidžia pagaliau pamatyti ją ramią, mes staiga pajuntame Karmen tragediją – milžinišką prarają tarp to, kas ir kur ji yra, ir to, kuo ir kur norėtų būti. Publikai nėra lengva jausti simpatiją šiai herojei, įžvelgti jos trapumą, nuoširdumą. Prieš prasidedant trečiam veiksmui aš visada išsikeliu užduotį nors trumpam parodyti gerąjį, šviesųjį Karmen pradą.
– Koks, Jūsų akimis, yra operos solistės darbas?
– Yra puikus posakis: reikia rasti darbą, kurį myli, ir daugiau niekada neteks dirbti. Meilė darbui yra pagrindas, jei nori gyventi ne tik po darbo valandų. Operos solistės gyvenimas – ypatinga dovana. O kad jis būtų puikus ir laimingas, reikia daug dėl to daryti: turėti tvirtą discipliną, ugdyti geležinę kantrybę, saugoti sveikatą, nesijausti kaltam, kad negali pakankamai laiko praleisti su mylimais žmonėmis, ir daug daug dirbti!
– Lietuvoje pasirodote ir Vilnius City Operos spektakliuose. Kuo ypatingas darbas su režisiere D.Ibelhauptaite?
– Pažintis su režisiere D.Ibelhauptaite man nutiesė kelią Lietuvos klausytojų link. Mūsų darbas kartu yra šventė. Tai – toks kūrybos procesas, kai nežinai ir nenori žinoti, kiek valandų, nes labai gera kurti drauge!
„e-Carmen“ koncertų salėje „Compensa“ gruodžio 14 d., 19 val.
Bilietus platina bilietai.lt
