„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kas teisus? Lenkų dramaturgas jaučiasi apgautas, LNDT teigia, kad jis nesilaikė terminų

Lenkų dramaturgas Marcinas Cecko turėjo kurti dramaturgiją rugsėjo mėnesį žiūrovus į premjerą kviesiančiam Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektakliui „Respublika“ (rež. Lukaszas Twarkowskis).
Ekskursija po rekonstruojamą Lietuvos nacionalinį dramos teatrą
Ekskursija po rekonstruojamą Lietuvos nacionalinį dramos teatrą / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tačiau kontraktas su M.Cecko buvo nutrauktas. LNDT teigia, jog taip nutiko, nes dramaturgas nesilaikė pjesės pateikimo terminų, tačiau M.Cecko savo ruožtu tvirtina, kad terminų nebuvo įmanoma laikytis dėl nuolat besikeičiančios režisieriaus vizijos, o jo padarytą darbą įkainoti tik 20 proc. sutarto honoraro – neteisinga.

Vėluojantis kontraktas ir besikeičianti režisieriaus pozicija?

Apie šią istoriją pirmą kartą savo „Facebook“ paskyroje prabilęs M.Cecko, paklaustas, ar buvo ženklų, kad jo paslaugų bus atsisakyta, 15min teigė, jog dalį jų jis veikiausiai praignoravo.

„Kai gruodį nusiunčiau pirmąsias scenas, režisierius, su kuriuo kartu anksčiau sukūrėme tikrai smagų spektaklį Hanoveryje, Vokietijoje, sureagavo labai emocionaliai. Negatyviai. Tada to nesupratau ir pasilaikiau tai sau.

Pirmieji juodraščiai, ypač kai projektas yra eksperimentinis, vyksta ne scenoje ir nėra literatūros adaptacija, yra labai trapūs ir dažniausiai yra greitai išmetami į šiukšliadėžę, tačiau kartu jie rodo kryptį – kur toliau eiti ir kur neiti – jei tik yra komentuojami konstruktyviai.

Asmeninio archyvo nuotr./Marcin Cecko
Asmeninio archyvo nuotr./Marcin Cecko

Nors turėjau laiko rašyti iki repeticijų vasario mėnesį ir iš teatro buvau gavęs sausio 15 d. terminą, režisierius nutarė mane sustabdyti ir, kadangi mums visiems – ir man pačiam – to labai reikėjo, nusprendė išmėginti scenografijos maketą, taip priimant daug sprendimų: kaip dėlioti pasakojimą (buvo nenuspręsta, ar tai bus videospektaklis, ar spektaklis, kuriame auditorija galėtų laisvai judėti), koks bus aktorių ir auditorijos santykis, ir pan.“, – sakė dramaturgas.

Anot M.Cecko, nors režisierius teigė, jog dramaturgija turėjo būti paruošta jau iki tol, tai esą buvo neįmanoma, nes trūko minėtų sprendimų dėl spektaklio formos. Dramaturgas teigia visada laukiantis kuo daugiau informacijos ir nerašantis „į niekur“.

Jis įvardija ir dar vieną priežastį, kodėl procesas išsitęsė – vėluojantį kontraktą: „Teatras man pažadėjo, jog kontraktas bus rugsėjo pradžioje. Jo sulaukiau spalį, taip pat ir avanso, be kurio niekada nepradedu rašyti – per daug kartų esu pradėjęs rašyti, o projektas, man neturint kontrakto, buvo nutrauktas, ir pan. Apie tai [teatrui] kelis kartus komunikavau.“

Teatras man pažadėjo, jog kontraktas bus rugsėjo pradžioje. Jo sulaukiau spalį.

Po repeticijų vasarį M.Cecko teigė jautęs, kad jau turi pakankamai informacijos, jog galėtų imtis rašyti spektaklio dramaturgiją.

„Režisierius nutarė pasirinkti labai sudėtingą prieigą: kadangi scenografijoje buvo penki kambariai, jis nusprendė, jog kiekviename jų tuo pat metu turėtų vykti 15 min. trukmės scenos. Tai reiškia, kad žiūrovas gali pasirinkti, nuo kurio kambario pradėti, pasižiūrėti 15 min. sceną ir judėti toliau – taip, kad beveik visi žiūrovai pamatytų skirtingą spektaklį, tačiau tuo pat metu pagrindiniai siužeto taškai visiems būtų aiškūs. <...> Suskaičiavau, kad turėčiau parašyti 7,5 valandų spektaklį.

Vėliau režisierius vėl pakeitė savo nuomonę – reikėjo sukurti vieno siužeto dramaturgiją, atsisakant penkių erdvių, kur tuo pat metu vyktų pasirodymai, idėjos. Jis taip pat paprašė manęs pakeisti siužetą, dėl kurio sutarėme vasarį. <...>

Dirbant gaudavau labai miglotas gaires. Režisierius norėjo, kad personažai būtų griežti, besivaidijantys, agresyviai nuoširdūs, tuomet sakė, kad tai utopija, todėl visi vieni kitiems turėtų būti malonūs. Buvo labai sunku jį suprasti, nors ir kalbėdavomės valandų valandas“, – sakė M.Cecko.

Dirbant gaudavau labai miglotas gaires.

M.Cecko: „Man taip dar niekada nėra nutikę – per 10 metų darbo su 30 spektaklių ir 15 režisierių“

Anot jo, netrukus iškilo dar viena problema – koprodiuseriai norėjo gauti scenarijų, kad galėtų pasirašyti koprodukcijos sutartį: „Pasiūliau per dvi savaites parašyti scenarijaus apmatus, kuriuos galėtume plėtoti toliau. Režisierius atmetė šį pasiūlymą, jis norėjo pilno scenarijaus. Man pasirodė ypač nesąžininga tai, kad teatras šį pasiūlytą dviejų savaičių terminą priėmė kaip dar vieną deadline’ą man, bet įgyvendinti jį buvo neįmanoma. Per dvi savaites aš parašiau tik trečdalį 7,5 val. pasirodymo.“

Anot M.Cecko, balandį, kitam numatytam terminui, jis pristatė beveik baigtą scenarijų – 90 puslapių, 30 scenų ir skirtą 16 aktorių.

„Turėjau dvejonių dėl pabaigos, todėl ją palikau neparašytą, norėdamas iš pradžių išgirsti, kaip bus priimtas scenarijus. Tačiau mane pasitiko labai negatyvi, labai emocinga reakcija – viskas buvo blogai. Pasikonsultavau dėl teksto su kitais režisieriais ir aktoriais, gavau konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, ir pasiūliau pakeisti 70 proc. teksto: buvo dalių, kurios man tikrai patiko ir norėjau, kad jos liktų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lukaszas Twarkowskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lukaszas Twarkowskis

Mano pasiūlymas perrašyti scenarijų per dvi savaites buvo pasitiktas režisieriaus sprendimu atšaukti bendradarbiavimą su manimi. Man taip dar niekada nėra nutikę – per 10 metų darbo su 30 spektaklių ir 15 režisierių. Puikiai jaučiuosi, kai kitas žmogus žino, ko nori. Ir neturiu problemų, jei nežino, ko nori. Bet dėl to apkaltinti dramaturgą yra blogas žingsnis. Ir taip pat suprantu, kad galima norėti, jog kas nors kitas kurtų dramaturgiją. Tačiau, mano akimis žiūrint, teatro reakcija buvo žiauri“, – sakė M.Cecko.

Už darbą – 20 proc. honoraro

M.Cecko teigia, jog kartu su avansu ir po kontrakto nutraukimo sumokėtais 700 eurų, jis gavo 20 proc. sutarto honoraro. Paklausus, kokios sumos vylėsi, jis teigia prašęs 50 proc. honoraro, tačiau būtų sutikęs ir su 40 proc.

„20 proc. honoraro po kelių mėnesių darbo mane paliko be pragyvenimo šaltinio“, – sakė M.Cecko, su kuriuo kontraktas buvo nutrauktas per karantiną.

Mano akimis žiūrint, teatro reakcija buvo žiauri.

Dėl šios situacijos dramaturgas kreipėsi į teisininkus.

„Oficialus kontrakto nutraukimas skelbė, jog teatras gali mane įpareigoti sumokėti už bet kokias problemas, iškilusias gamybos metu – ši sąlyga yra tik tam, kad bijočiau kovoti už savo teises. <...>

Teisininkas, atsakingas už tarptautinius kontraktus, teigė, jog pagrindinė problema ta, jog mano darbas yra lenkų kalba – teatras mano darbo neišvertė, todėl net nežino, ką parašiau. Kontrakte taip pat nėra nieko apie tai, kaip vyksta dialogas su režisieriumi, nes nors kontraktą pasirašiau su teatru, būtent režisierius atmetė mano darbą. Todėl daug kainuotų bylinėtis teisme. Turbūt daugiau nei galėčiau laimėti – likusią savo honoraro dalį“, – kalbėjo M.Cecko.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Paklausus, kaip vertina komunikaciją su LNDT prieš ir po kontrakto nutraukimo, dramaturgas teigia: „Su manimi komunikavo tik vienas teatro darbuotojas – prodiuseris Vidas Besotis. Teatro vadovas nekalba angliškai, todėl net negalėjome pasikalbėti apie iškilusias problemas. Vidas noriai komunikavo, bet aš praradau pasitikėjimą, kai režisierius nutarė atsisakyti mano darbo ir kitą dieną buvau Vido informuotas, kad man bus sumokėta 700 eurų, o visa mano, jo ir režisieriaus korespondencija atiteks teatro teisininkams.

Dramaturgas teigia, jog po kiek laiko į jį buvo kreiptasi, siekiant „sušvelninti atmosferą“, tačiau jis su tuo nesutiko, nes jaučiasi apgautas.

M.Cecko taip pat atkreipė dėmesį, jog teatras savo komunikacijoje naudojo jo kurtą medžiagą: „Režisierius „Respublikos“ reklaminę medžiagą taip pat naudojo ir savo projektui Varšuvoje. Po to, kai prodiuseris mano reakciją pavadino vaikiška, nutariau viską iškloti „Facebooke“. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad teatras ir režisierius nebenaudoja mano medžiagos“, – kalbėjo dramaturgas.

LNDT: M.Cecko nesilaikė pjesės pateikimo terminų

Situaciją paprašius pakomentuoti LNDT, teatro komunikacijos koordinatorė Aušra Pociūtė teigė, jog „Respublikos“ kūrimo procesas prasidėjo kūrybinėje stovykloje, kuri vyko 2019 vasarą. Grįžus iš jos, pasirinkus kūrybinę kryptį, buvo pasirašytos sutartys su kūrėjais.

„Dramaturgas M. Cecko nesilaikė pjesės pateikimo terminų, o per jam suteiktą papildomą laiką pateikė tik tekstų fragmentus, kurie neatitiko režisieriaus kūrybinio sumanymo. Remdamasis režisieriaus prašymu, teatras atsisakė tolesnių šio dramaturgo paslaugų. Už darbą kūrybinėje stovykloje su M. Cecko buvo atsiskaityta.

Stovyklos metu visi jos dalyviai filmavo ir fotografavo, jie buvo informuoti, kad ta medžiaga bus naudojama spektaklyje ir jo viešinimo tikslais. Tos pačios mizanscenos arba šokiai buvo filmuojami keliais rakursais iš skirtingų telefonų arba kamerų. Netyčia sutapo, kad vienam trumpam vaizdo klipui buvo panaudoti vaizdai iš M.Cecko mobiliojo telefono, o ne kito įrenginio, bet jam pareiškus pretenzijas teatras tuos vaizdus iš savo socialinių tinklų paskyrų pašalino“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

D.Matvejevo nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras
D.Matvejevo nuotr./Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Į 15min klausimą, kodėl už darbą M.Cecko buvo skirta 20 proc. honoraro ir ar dramaturgui išreiškus nepasitenkinimą situacija, buvo svarstoma kitokia atsiskaitymo proporcija, teatras neatsakė.

LNDT taip pat nekomentavo M.Cecko teiginių apie dažnai besikeitusią režisieriaus viziją, kas esą lėmė tai, jog nustatytų terminų nebuvo įmanoma laikytis. Teatras nepatvirtino ir nepaneigė, ar kontrakto pasirašymas su M.Cecko vėlavo.

LNDT puslapyje šiuo metu nurodyta, jog „Respublikos“ dramaturgijos autorė – Joanna Bednarczyk. Į klausimą, kaip buvo rasta nauja dramaturgė ir ar darbas su ja vyko sklandžiai, LNDT taip pat neatsakė.

Spektaklio „Respublika“ premjera rugsėjo 3 d. įvyks Vilniaus kino klasteryje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs