Minint Tarptautinę teatro dieną Kaune, miesto Rotušėje, buvo apdovanoti iškiliausi 2017 metų Kauno teatralai.
1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės ir diplomai. Šiemet Fortūna nusišypsojo septyniems menininkams, dar šešiems buvo skirti diplomai, savo prizus įteikė Jaunieji teatro kritikai.
„Fortūnos“ statulėlės įteiktos šviesų dailininkui Vladimirui Šerstabojevui (už šviesų ir vaizdo instaliacijų sukūrimą spektakliui „Žydroji paukštė“, Nacionalinis Kauno dramos teatras), režisieriui Gintarui Varnui už spektaklių „Natanas Išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Pagalvinis“ (Kauno miesto kamerinis teatras) režisūrą, scenografui Gintarui Makarevičiui už scenografiją spektakliui „Natanas Išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras), scenografei Julijai Skuratovai už scenografiją ir lėles spektaklyje „Pagalvinis“ (Kauno miesto kamerinis teatras) bei lėles spektaklyje „Natanas Išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras), aktoriui Vytautui Anužiui už Natano Išmintingojo vaidmenį spektaklyje „Natanas Išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras), režisieriui Gildui Aleksai už alternatyvių scenos menų erdvės „Šelteris“ įsteigimą ir joje vykdomą veiklą.
Teatro bendruomenė ypatingai pagerbė „Padėkos Fortūnos“ laureatą, kuriam buvo įteikta statulėlė už nuopelnus teatro menui. Juo tapo Algimantas Bronius Stankevičius.
Nuo pirmos teatro įkūrimo dienos (1958 m.) būdamas pagrindiniu trupės aktoriumi, jis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, kurie žavėjo savo nuoširdumu ir įtaiga, pelnė mažųjų žiūrovų simpatijas ir nemažai apdovanojimų. Puikiai perprasta lėlių žanro specifika A.B.Stankevičių paskatino imtis režisūrinių bandymų.
Sceną išvydo nemažas būrys spektaklių, džiuginančių netikėtais atradimais, lėlės ir aktoriaus kūrybinės raiškos praplėtimu bei nenuilstančia gėrio paieška ir etinių vertybių teigimu.
Kauno lėlių teatro scenoje jis sukūrė 67 spektaklius, kuriais įrodė režisūrinį brandumą, atsiskleidė kaip profesionalus menininkas, o svarbiausia – savo spektakliais teikė gėrį. Įsimintini režisieriaus spektakliai – „Mėlynasis šunytis“ (1975), „Šyvio dalia“ (1979), „Gandriukas ir kaliausė“ (1981), „Klounas ir peliukas“ (1982), „Stebuklingoji motina Elnė“ (1985), „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (1986), „Juodoji Karalaitė“ (1987), „Eglės sūnus“ (1988), „Princesės gimtadienis“ (1991), „Pelenė“ (1993), „Nykštukas Nosis“ (1994), „Tigriukas Petrikas“ (1995), „Stebuklingasis Aladino žibintas“ (1998), „Karalaitės bučinys“ (2000), „Vidurnakčio pasaka“ (2001), „Žvaigždės vaikas“ (2003), „Katės namai“ (2005), „Mažasis Mukas“ (2007) ir kiti.
Nuo 1992 metų A.Stankevičius buvo paskirtas Kauno valstybinio lėlių teatro meno vadovu. Jo pastangomis kelis dešimtmečius buvo sėkmingai formuojamas išimtinai vaikams skirtas repertuaras, padedantis vystyti plačią ir įvairiapusę lėlių scenos meno veiklą, ugdoma aktorinė trupė, plėtojamos ilgametės teatro švenčių tradicijos. 2012 m., pasitraukęs iš aktyvios kūrybinės veiklos, A.B.Stankevičius neliko kūrybinio darbo nuošalyje – jis tebėra teatro Meno tarybos narys, visuomeniniais pagrindais vykdo savo sukurtų ir tebevaidinamų spektaklių režisūrinę priežiūrą, konsultuoja teatro direkciją įvairiais kūrybiniais klausimais.
Diplomais apdovanoti spektaklio „Yolo“ (rež. Arnis Aleinikovas, VDU teatras) kūrybinė grupė, spektaklio „Shalom, Bellisima!“ (Dvimiesčio kulka) kūrybinė komanda, aktorė Martyna Gedvilaitė už Katės Tiletės vaidmenį spektaklyje „Žydroji paukštė“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir Lapės vaidmenį spektaklyje „Labas, Lape!“ (Nacionalinis Kaunos dramos teatras), aktorė Giedrė Žaliauskaitė už Mitilės vaidmenį spektaklyje „Žydroji paukštė“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras), aktorė Marija Arutiunova už Trečiadienės vaidmenį miuzikle „Adamsų šeimynėlė“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras) ir režisierė Karolina Žernytė už pojūčių spektaklių „Atvira oda“ (Kauno miesto kamerinis teatras ir Pojūčių teatras) ir „Pojūčių paveikslai“ (Pojūčių teatras ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus) sukūrimą.
Jaunųjų teatro kritikų įvertinimai atiteko Martynui Beinariui (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Kęstučiui Povilaičiui ir Vladimirui Šerstabojevui (Nacionalinis Kauno dramos teatras), Gildui Aleksai („Šelterio“ įkūrėjas).
Šiais metais „Fortūnos“ apdovanojimų konkurse dalyvavo aštuoni Kauno teatrai ir scenos menų organizacijos: Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, „Šelteris“, VDU teatras, Teatro klubas, Kauno miesto kamerinis teatras. Geriausius iš geriausių išrinko komisija: pirmininkė teatrologė Kristina Steiblytė, teatrologė Rūta Mažeikienė, muzikologė Gražina Dainauskienė, architektas Linas Tuleikis bei šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas.
Kūrėjai antradienį rinksis ir į „Auksinių scenos kryžių“ vakarą, o renginys šiemet vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Čia bus įteikta 17 Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų: 16 atminimo ženklų – „Auksiniai scenos kryžiai“ ir vienas Boriso Dauguviečio auskaras.
„Auksinis scenos kryžius“ – prestižinis Lietuvos teatro apdovanojimas, skirtas nusipelniusiems dramos, operos bei šokio teatro kūrėjams ir aktoriams.
