„Mes nenorime matyti pasaulio paprastumo, ir visai natūraliai siekiame jį pagrąžinti, sukilninti, pridengti kaukėmis, blizgučiais, dora ar nedora. Savo pasaulį mes susikuriame patys: tikrovę uždengiame savo sukurtomis iliuzijomis, vaizdais, pasakomis, paverčiame ją maskaradu, o patys tampame personažais. Taip prarandame prigimtinį natūralumą, tolstame nuo savo pačių patirties, nuo savojo „aš“. Asmenybės prigimties paieškos ir tapo šio „Markizės de Sad“ pastatymo atskaitos tašku“, – sako A.Areima.
Pjesės autorius – vienas žinomiausių japonų rašytojų Yukio Mishima – tokia pat neeilinė asmenybė, kaip ir prancūzų galantiškumo epochos korifėjas Markizas de Sadas. Japonijos imperializmo patriotas, Vakarų kultūros adeptas, bušido meistras ir savo kūno kulto kūrėjas, talentingas novelistas ir dramaturgas, subūręs privačią kariuomenę ir bandęs įvykdyti politinį perversmą, kurį baigė ritualine savižudybe – hara-kiri (arba seppuku).
Markizės de Sad figūra jo kūryboje iškilo kaip bandymas visų pirma sau pačiam paaiškinti, kur gali nuvesti de Sado filosofija. Pasirinkęs ne patį de Sadą, o artimiausią ir ištikimiausią jam žmogų – beatodairiškai mylinčią žmoną Markizę Renė de Sad, kurią vaidina aktorė Indrė Patkauskaitė. Y.Mishima priešpastato jai moralės normas atstovaujančią jos motiną – Ponią de Montrėj, kurią šiame spektaklyje vaidina aktorė Jūratė Onaitytė.
Kitas galantiškumo epochos pažiūras ir visuomenės papročius atstovaujančias damas spektaklyje atstovaus aktorių Ingos Mikutavičiūtės, Audronės Paškonytės, Daivos Stubraitės, Liucijos Rukšnaitytės, Tomo Rinkūno, Sauliaus Čiučelio ir Artūro Sužiedėlio vaidinami personažai.
Markizo de Sado pavardė pirmiausia asocijuojasi su „sadizmu“, kurį mes suprantame kaip žiaurumą ir smurtą. Tačiau pats de Sadas teigė štai ką:, „Aš tik dėstau manyje subrendusias idėjas. Tie, kurie mano filosofiniuose apmąstymuose įžvelgs tik blogį, gali ištvirkti nuo bet ko“.
Režisieriui A.Areimai, kaip ir pjesės autoriui, rūpi išsiaiškinti, kaip veikia vaizduotės chimeros. Kada jos iššaukia tokius kraštutinumus kaip antikūniai de Sado idėjoms, o kada – visišką atsidavimą ištvirkimui? Kardinalios priešingybės ir jų kuriamas dramatizmas šiame spektaklyje išreiškiamas ne tik vaidyba, bet ir scenografija, grimu, kostiumais.
A.Areima, šįkart ėmęsis scenografijos, žiūrovui siūlo vaizduotėje sujungti vaikystės nuoširdumą, saldžias svajones, pikantiškas užgaidas ir demonstratyvų teatrališkumą. Kostiumų dailininkė Diana Kuzmickaitė kartu su aktoriais žais kaukėmis, įspūdingais perukais ir kostiumais. Visas teatrinių priemonių rinkinys šiame spektaklyje nuosaikiam žiūrovui gali pasirodyti kaip meninis chuliganizmas. Tuo tarpu aštresnio teatro ir atviros teatrinės žaismės pasiilgusiems žmonėms, ši premjera turėtų tapti atgaiva.
Kas: spektaklis „Markizės de Sad“.
Kur: Kauno valstybiniame dramos teatras.
Kada: lapkričio 17, 19, 20 d.
