„Vienintelis dalykas, kurio negalima atleisti – tai neatleidimas“ – pagrindinę spektaklio idėją, cituodamas prancūzų rašytoją Romeną Gari, nusako režisierius Gytis Padegimas. Pasak jo, atleidimo tema ir problema darosi vis aktualesnė. „Mokam kaltinti, bet nemokam atleisti. Teisiamas turi būti ne žmogus, o jo blogi darbai. Tačiau mūsų visuomenėje yra priešingai – puolamas, žeminamas ir naikinamas pats žmogus.“
Spektaklis kuriamas pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo, dramaturgo, režisieriaus Adamo Rappo pjesę, įvertintą kaip vieną geriausių 2000-2001 m. pjesių, kurios 32-jų metų personažas skaudžiai išgyvena paauglystėje įvykusį tragišką nelaimingą atsitikimą. Pusantro dešimtmečio desperatiškai siekdamas atpirkimo, jis stengiasi susidoroti su skausmu ir susvetimėjimu. „Pjesė kalba apie tai, kad net po skausmingų įvykių, susijusių su netektim, turi būti atgaila, atsiprašymas ir gailestingumas. Tačiau mes esame susipriešinę, ieškome priešų, o ne draugų ar aplinkybių, kurios išteisintų ir padėtų grąžinti žmogų į visuomenę. Tai yra viena iš silpniausių mūsų visuomenės pusių“ – teigia spektaklio režisierius.
Gyčiui Padegimui visada buvo įdomi ir svarbi knygos tema, todėl spektakliui pasirinkta knygos pristatymo forma. „Kažkas yra pasakęs, kad knyga yra geriausias draugas. Žmonės, kurie gyvena su knyga, atranda pasaulį. Knyga yra ir galinga psichoterapijos priemonė. Rašydamas knygą spektaklio herojus iš naujo išgyvena skausmingą praeitį, bet tuo pačiu sunaikina nuoskaudą, negatyvius išgyvenimus. Rašymas jam leidžia sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Tai gali būti pavyzdys daugeliui žiūrovų, nes jei nori gyventi ir eiti į priekį, turi susitaikyti su savimi, savo praeitimi, aplinka, atsiprašyti tų, kuriems sukėlei skausmo, atgailauti.“
Spektaklio herojus atvers savo patirtį, žaizdas tam, kad jas išsigydytų ir padėtų išgyti kitiems. Žiūrovas taps herojaus pašnekovu, draugu, artimu. „Atviras kalbėjimas padės išgydyti traumas, kurių kupinas kiekvieno tiek visuomeninis, tiek asmeninis gyvenimas. Jis yra sunkus, todėl teatras neturi žmogaus pastūmėti į depresiją. Priešingai – turi padėti išgyventi iššūkius, sunkiausias akimirkas, būti draugu. Užtenka pabūti draugo kompanijoje, kad ateitų suvokimas. Artimas buvimas ir kalbėjimas su žmonėmis, koks pasirinktas ir šiame spektaklyje, gydo“ – teigia režisierius.
Visais savo spektakliais Gytis Padegimas siunčia tam tikrą žinutę, nesiekdamas būti madingas ir kurti vardan naujumo. Jis lieka ištikimas tikrumui, autentiškumui, nuoširdumui ir atvirumui, tam, kas niekada nesensta. Gytis Padegimas nuolat ieško naujų, Lietuvoje dar nepristatytų autorių.
Pasak režisieriaus, šis spektaklis bus netikėtumas žiūrovui, į kurį kiekvienas turi ateiti mąstančia širdimi – nusiteikti mąstyti ir jausti, suprasti kitą. „Empatijos jausmo mūsų visuomenėje trūksta labiausiai. Turime mokytis suvokti kitą, nes be kito žmogaus mes negalime nieko“.
Spektaklio premjera – kovo 16, 17, 18 d. Kauno centriniame knygyne (Laisvės al. 81),
Kovo 23 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje (Donelaičio g. 8, II a.)
Bilietai: tiketa.lt ir teatro kasoje (Kęstučio g. 74a, Kaunas)
Organizatorius: Kauno miesto kamerinis teatras. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: knygynas „Pegasas“, Kauno apskrities viešoji biblioteka
