Kelias, muzika ir cirkas. Tokius pagrindinius spektaklio motyvus akcentavo pjesės autorius Borisas Konstantinovas dar neprasidėjus repeticijoms: „Tai istorija apie vienišą gatvės muzikantą. Vienintelis būdas išvengti vienatvės – muzikanto nuomone – keliauti. Jis tikisi atrasti suprantančius jį be žodžių, kuriems tereikia išgirsti jo sielos muziką. Taip ir nutinka – muzikantas sutinka klajojančio cirko artistus“.
Žiūrovai išvys atskiruose vagonuose keliaujančių personažų – Garsaus Dresiruotojo ir Gorilos, Iliuzionisto ir jo asistentės, Senelės Kolombinos ir Senelio Pjero bei mergaitės su armonika – pasirodymus ir tai, kas lieka „už kadro“... Tikras, nepagražintas gyvenimas, kuriame asmeninės dramos lydimos švelnaus humoro, ironijos ir muzikos. Spektaklio fragmentus sujungia metaforiškos scenos, atskleidžiančios po geležinkelio tiltu apsistojusio klajojančio menininko kasdienybę.
„Tarpusavio santykių krizė, vienatvė, nesugebėjimas išgirsti ir išklausyti šalia esantį – dominuojanti spektaklio tema“, – teigia pjesės autorius ir režisierius.
Magiškasis ,,juodasis kabinetas“. Žiūrovai, atėję į „Kelionę saulės link“, turės galimybę susipažinti su iracionalaus pasaulio vaizdą kuriančiu „juodojo kabineto“ principu. XIX a. antrojoje pusėje teatro aktorius ir režisierius M.Aucingeris, vėliau tapęs iliuzionistu, atsitiktinai pastebėjo, kad tamsiame scenos fone juodų daiktų nesimato. Šio reiškinio pagrindu jis sukūrė juodąjį kabinetą, kuomet matomos tik specifiškai apšviestos lėles, o jas valdantys aktoriai skendi aklinoje tamsoje. Tuščioje juodu aksomu išmuštoje scenoje staiga atsirasdavo šviečiantys muilo burbulai, auksiniai bokalai, spalvoti rutuliai. Jie sklandydavo ore ir netikėtai dingdavo. Grojant muzikai, šokdavo skeletas. Didelis vikšras įsisupdavo į šilką ir virsdavo lėliuke, iš kurios išsirisdavo mergina su drugelio sparnais.
Be abejo, tai, kas priblokšdavo prieš šimtmetį, vargu, ar gali nustebinti šiandien... Tačiau meistriškumo, preciziško tikslumo, sinchroniškumo, ir reakcijos reikalaujanti aktorių vaidyba (vieną lėlę valdo net trys aktoriai), sukurianti iliuzinės realybės vaizdą – žavi ne kiek nemažiau, nei XIX amžiuje.
Spektaklyje vaidina teatro senbūviai – Jolita Ross, Darius Krapikas, Andrius Žiurauskas ir jaunieji aktoriai – Indrė Taločkaitė, Karolina Žernytė, Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas.
Spektaklis „Kelionė saulės link“ – Lietuvos kultūros fondo remiamo miestų – partnerių kūrybinio projekto „Tarp Kauno ir Sankt-Peterburgo“ rezultatas, kurio pagrindinis tikslas buvo pastatyti novatorišką lėlių teatro technika pagrįstą spektaklį, suburiant tarptautinę pripažintų lėlių teatro menininkų komandą.
Projekte partnerio teisėmis taip pat dalyvauja tarptautinis lėlių teatrų festivalis „KukArt“ (Sankt-Peterburgas), rengiamas nuo 1993 m., ir sukviečiantis modernių teatrų atstovus, ieškančius naujų kelių išreikšti klasikinėms teatrinėms formoms.
Premjeros Kauno valstybiniame lėlių teatre vyks balandžio 27 d., 17 val., 28 d., 16 val. ir gegužės 5 d., 16 val. bei 26 d., 16 val.
