Kaip rašoma Kauno valstybinio muzikinio teatro pranešime spaudai, pokyčiai regimi ne tik iš išorės. Ilgametis teatro vadovas Benjaminas Želvys labai džiaugiasi pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus indėliu tobulinant teatro vidų.
Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą, sėkmingai įgyvendinti teatro modernizavimo darbai, kurių dėka išspręstos įsisenėjusios infrastruktūros problemos, atnaujintos scenos konstrukcijos, jos mechanizacijos, garso ir meninio apšvietimo sistemos. Taip pat įsigyta ir sumontuota nauja teatro veiklai reikalinga įranga, kuri nuo šiol be kliūčių leis realizuoti aukščiausius meninio lygio sumanymus.
Startuos „Nabuko“ opera
Viena labiausiai intriguojančių premjerų, kuri pasitiks žiūrovus pirmoji – Giuseppe Verdi opera „Nabukas“.
Operos premjerinis rodymas įvyko sudėtingomis lauko sąlygomis liepos 16 dieną IX forto muziejuje.
„Pliaupiant stipriam lietui, bet susirinkus dviem tūkstančiams žiūrovų mūsų meninis kolektyvas ryžosi atiduoti visas jėgas, bet operą žūtbūt parodyti! Išleisti premjerą tokiomis atšiauriomis sąlygomis buvo mūsų garbės reikalas. Aš be galo didžiuojuosi visa teatro komanda, kuri įrodė savo pasišventimą scenos menui“, – atviravo B.Želvys.
Būtent šis G.Verdi chorinis šedevras ir atidarys naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro sezoną. Spalio 1, 2 dienomis spektaklis persikels į teatro sceną ir žiūrovams atsivers originalus režisieriaus Kęstučio S.Jakšto, vyr. dirigento Jono Janulevičiau, scenografo Artūro Šimonio, kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko ir vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės sumanytas variantas.
Muzikos vadovas ir dirigentas J.Janulevičius apie spektaklį pasakojo: „Operoje „Nabukas“ muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas suderintas nepriekaištingai. Čia vyrauja romantinių ir stambių muzikinių potėpių dermė, kuri atsiskleidžia masinėse ir konfliktinėse scenos, iliustruojama tautos ir jos užkariautojų susipriešinimu. Dramaturgiškai tai labai išbaigtas kūrinys, kuriame žiūrovams net ir nemokant italų kalbos ar nematant titrų, pasakojama drama aiškiai persiskaito muzikoje bei mizanscenose. Žinoma, tam reikia solistų ir orkestro emocinio užtaiso, o jo čia tikrai netrūks. Viliuosi, kad ir atlikėjus, ir žiūrovus po operos lydės dvasinis pakylėjimas“.
Režisierius K.S.Jakštas papildė: „Kaip ir visose genialiose istorijose, taip ir šioje – publikai pažeriama vertybių skalė. Žiūrovas pats nusprendžia, ką renkasi: melo, karo, priešpriešos ar neteisybės suvokimo, supratimo ir atgailos kelią. Opera įdomi ir tuo, jog pusę jos siužeto vyksta Biblijos motyvais, o Nabukui iš dangaus patyrus Dievo rykštę, prasideda evangelijos motyvai – įsivyrauja atsiprašymas, atgaila, suvokimas. Jeigu nors vienas pasaulio despotas būtų pasielgęs kaip Nabukas, t. y., būtų supratęs, ką daro ir kada reikia sustoti, pasaulis būtų kitoks – šviesesnis ir skaidresnis. Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau pasivys visus be išimties.“
Jau nuo spalio mėnesio žiūrovai turės galimybę nusikelti į utopiją, kurioje tironiją keičia atgaila.
R.Kalantai skirtas spektaklis
Kita itin reikšminga premjera, pasirodžiusi gegužės 14 dieną, – kompozitoriaus Kipro Mašanausko roko opera „1972“.
„Tai spektaklis, skirtas Romo Kalantos penkiasdešimtosioms žūties metinėms paminėti. Tačiau spektaklio kūrėjai nusprendė šį žygdarbį parodyti kiek kitomis spalvomis. Roko operoje iliustruojamas R.Kalantos gyvenimas iki pasiaukojimo ir tuo pačiu atskleidžiami to laikmečio jaunų žmonių portretai. Šis kūrinys dvilypis, nes vyresnio amžiaus žiūrovai jį stebės per sentimentalumo prizmę, o jaunimas turės galimybę geriau pažinti sovietmečio peripetijas“, – pasakojo B.Želvys.
Šiuo kūriniu K.Mašanauskas tęsia ryškias roko operos žanro tradicijas, kurio pradininkais Lietuvoje laikomi Kęstutis Antanėlis, Viačeslavas Ganelinas, Rokas Radzevičius.
Šviežiai išleistos roko operos „1972“ spektakliai bus rodomi spalio 6, 7, 29, 30 dienomis.
Tai bus proga nusikelti į Kauną prieš penkiasdešimt metų kartu su šelmiška „chebra“. Prisiminti, kaip atrodė to laikmečio Laisvės alėja, muzikinio teatro sodelis ir kitos miesto vietos. Iš arti pamatyti priespaudoje gyvenusių jaunų žmonių realybę: kuo jie tikėjo, kokios muzikos klausė ir, žinoma, apie ką svajojo.
Drąsiai galima teigti, kad roko operos „1972“ kūrybinė komanda: kompozitorius K.Mašanauskas, siužeto autorė Goda Simonaitytė, dainų tekstų autorius Arnas Ališauskas, orkestruotės autorius Jievaras Jasinskas, režisierius K.S.Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius muzikine forma pastatė paminklą, įprasminantį ne tik R.Kalantos auką, bet ir bendrą sovietinio žmogaus laisvės troškimą.
Suvienijo jėgas su ukrainiečiais
Po šių premjerų, spalio 20 dieną, teatras kviečia į netradicinį koncertą „Kartu už laisvę“, kuriame pasirodys iškilūs Kijevo nacionalinio akademinio operetės ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų artistai.
Programoje skambės populiarios operų, operečių bei miuziklų arijos, papildytos choreografinėmis kompozicijomis.
O jau spalio 29 dieną bus pristatyta premjera visai šeimai – ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Rodino baletas „Aladinas“.
Tai spalvinga, gerai žinoma istorija ne tik iš spalvingų rytietiškų pasakų rinkinio, bet ir iš holivudiško kino filmo. Baleto spektaklis tik pernai rudenį pasirodė Kijevo operos ir baleto teatre, tačiau dėl karo jo rodymas nutrūko. Tad džiugu, kad jis gali tęsti savo gyvenimą Kauno muzikinio teatro scenoje, kur baletą realizuos ukrainiečių menininkų komanda: meno vadovas Petro Kachanovas, choreografas ir režisierius Sergii Kon, asistuojanti choreografė Oksana Chamrovska, muzikos vadovė ir dirigentė Oksana Madaraš, scenografė Natalija Klisenko, kostiumų dailininkas Dmitrii Kuriata.
Spektaklį repetuoja ir taip pat diriguos Julius Geniušas.
Išliko ir tradicijos
Stebuklingiausią metų laiką taip pat kviesime praleisti drauge – gruodžio 30 dieną tradiciškai senuosius metus lydėsime su G.Verdi opera „Traviata“, o paskutinę metų dieną švęsime naujametiniame koncerte, kuriame išvysime bei išgirsime ne tik naujus kūrinius ir naujus veidus, bet ir atnaujintų techninių scenos konstrukcijų bei meninio apšvietimo sistemų galimybes.
Pavasarį teatras pasitiks vėlgi šokio ritmu – Anatolijaus Šenderovo baletu „Dezdemona“, kurį statys režisierė-choreografė Anželika Cholina.
Artėjant vasarai laukia bendras, dvimete tradicija tapęs projektas su Estijos koncertine įstaiga PROMFEST, kurio rezultate išvysime pirmą kartą Lietuvoje statomą Jules Massenet operą „Pelenė“.
„Teatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerą chemiją tarp rodančių ir žiūrinčių. O mūsų teatro bendruomenė žiūrovą besąlygiškai gerbia, myli ir visada laukia. Jaučiu pasididžiavimą teatru, tokiu, koks jis yra dabar. Susitikime atsinaujinusiame ir įvairumu trykštančiame sezone jau nuo spalio 1 dienos“, – pakvietė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B.Želvys.
