Atvykusieji nėra paprasti žiūrovai, jie atstovauja įvairius užsienio teatrus ir teatro festivalius, su tarptautiniais kultūriniais mainais dirbančias organizacijas, tarp jų ir teatro akademikai, ir vadybininkai – jų tikslas susipažinti su Lietuvos teatruose kuriamais spektakliais, megzti ryšius su šiais teatrais ar atskirais režisieriais.
„Esame pasitvirtinę Lietuvos teatro vitrinos nuostatus, objektyvūs aspektai yra šie: spektaklis turi būti ne senesnis nei 3 metai, turi būti užbaigta jo versija bei skirtas suaugusiesiems, o subjektyvūs – lieka komisijai. Kadangi komisiją sudaro įvairus spektras specialistų, tai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kas galėtų būti įdomu užsieniečiui, kas gali būti patrauklu Klaipėdos žiūrovui ir mobilu gastrolėms, kas gali būti išskirtinio ir, žinoma, kad programoje atsispindėtų įvairovė“, – kriterijus, pagal kuriuos buvo atrenkami į Lietuvos teatro vitriną pretendavę spektakliai, vardijo Klaipėdos dramos teatro kultūrinės veiklos ir žiūrovų aptarnavimo padalinio vadovė Kristina Žiogaitė.
Užsienio skautams rodomi įvairiuose šalies miestuose kurti spektakliai, per dieną svečiai pamato du ar net tris spektaklius. Anot K. Žiogaitės, stengtasi svečiams parodyti kuo platesnį scenos meno kūrinių spektrą, „teatro sfera yra labai plati, organizuojami įvairių krypčių festivaliai, tad orientuojamės į platesnę auditoriją, kad būtų patenkinti įvairūs skoniai. Teatro scena yra beribė – mūsų misija yra nesudėti rėmų ne tose vietose“.
„Iš esmės nieko nežinau apie Lietuvos teatrą, – pripažino pirmą kartą mūsų šalyje viešinti Tzi-Yu Hung iš Taivano. – Šiuo metu dirbu teatre Taipėjuje, buvome kvietę Vilniaus miesto teatrą į Taivaną, Taipėjų, bet tai buvo 2017 m. Stebint kaip vystosi ryšiai tarp Lietuvos ir Taivano, mąstome, kad reikėtų atnaujinti bendravimą, kurti daugiau kultūrinių mainų galimybių – dėl to čia ir esu. Man smalsu susipažinti su Lietuvos teatru, o jūsų programa pasirodė labai įdomi, joje daug eksperimentinių formų. Man patinka ir jūsų teatras – čia gera būti.“
Iš Kazachstano kilusi Darya Antonova gyvena Prancūzijoje ir būsimus teatro profesionalus moko prancūzų kalbos, „mano dėdė buvo baltų kalbų tyrėjas, Lietuva buvo jo svajonių šalis. Būsimus menininkus – aktorius, režisierius – mokau prancūzų kalbos, tad man svarbu žinoti, kaip juos ruošti, turiu nemažai studentų iš Baltijos šalių, man reikia su jais turėti bendrą pamatą, bendrą kalbą, aš juos ruošiu ne kasdieniam gyvenimui, bet gyvenimui teatre, jų profesinėje erdvėje. Esu čia dėl to, kad pamatyčiau, kaip teatro gyvenimas atrodo Lietuvoje, kad suprasčiau, kokias technologijas galiu perkelti į savo kalbos pamokas su savo studentais“.
Albena Tagareva iš Bulgarijos į „TheATRIUM“ atvyko jau antrą kartą, „mano pirmas vizitas buvo 2019 m. – tai buvo ir pirmas apsilankymas Lietuvoje, mane labai sužavėjo vitrinos programa, iki šiol savo kolegoms pasakoju apie šokio spektaklį „Metų laikai“ ir komiksą-operą „a“. Man smalsu pamatyti, ką praleidau per du metus. Iš per šias dienas matytos programos labai sužavėjo O. Koršunovo „Otelas“, o ir šiandien matyti spektakliai „Fedros meilė“ bei „Borisas Godunovas“ taip pat labai stiprūs, su labai gerais aktoriais, scenografija. Į ką taip pat atkreipiau dėmesį – kokie puikūs jūsų žiūrovai, kiek daug jų turite ir kaip jie giliai įsitraukia į veiksmą. Tai nuostabu, žinant, kad buvo dviejų metų pertrauka. Labai laukiu likusių programos renginių“.
Annai Wolek iš Lenkijos Lietuvos teatro scena nėra naujiena, „mačiau nemažai lietuviškų spektaklių „Kontakt“ festivalyje Torūnėje. Taip pat mano teatras bendravo su teatru Vilniuje, jie buvo atvykę pas mus. O kai gavau kvietimą iš Klaipėdos, nutariau, kad tai puiki galimybė susipažinti ir su šia Lietuvos dalimi. Atvykau ir iš karto galiu pasakyti, kad visiems rekomenduosiu lankantis Lietuvoje nepraleisti Klaipėdos. Labai norėjau pamatyti lenkų režisierių kūrinius jūsų programoje, bet labai įdomu ir lietuvių režisierių kūriniai – jūsų šalies teatras yra labai metaforinis ir magiškas, jūs esate šiek tiek kitokie nei mes“.
Jay Wegman iš Niujorko, JAV pasakojo, kad Rytų Europos teatras jam pažįstamas jau nuo jaunystės, tad vizito Klaipėdoje laukė su dideliu nekantrumu ir didelėmis viltimis, „mano teatras bendravo su jūsų šalies nacionaliniu teatru, tarėmės dėl Krystiano Lupos spektaklio gastrolių pas mus, bet nutiko pandemija ir tuos planus teko pristabdyti. Atsiradus galimybei apsilankyti Klaipėdoje, jūsų festivalyje – negalėjau ja nepasinaudoti. Tai puiki proga per trumpą laiką vienoje vietoje pamatyti daug spektaklių. Atvykau ir nepaprastai tuo džiaugiuosi – praėjo tik pora dienų, bet jau mačiau tikrai nuostabių spektaklių. Labai nekantrauju laukdamas likusių vitrinos dienų. Lietuvos teatras labai metaforinis, eksperimentinis ir tai man tikrai įdomu, beje, Niujorke tokio teatro kur kas mažiau, jis labiau realistinis“.
Į „TheATRIUM“ atvyko platus ir įvairus profesionalų ratas – iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos, Švedijos, Gruzijos, Taivano, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Serbijos, Bulgarijos, Armėnijos, Italijos, Graikijos, Pakistano, Nigerijos. „Šiais metais besikaupianti patirtis rodo, kad susirinko labai įdomūs ir skirtingų sričių atstovai.
Su kiekvienu jų stengiamės užmegzti šiltą ryšį, todėl džiaugiamės, kad yra net keletas atvykusių jau ir antrąjį kartą. Uoliai dirbame, kad užsienio svečiai būtų patenkinti ne tik sudaryta turtinga programa, bet ir dėmesiu. Pasitelkę į pagalbą gidus, supažindinome svečius su Klaipėdos miesto kultūriniu paveldu, rengėme išvyką į Palangą. Džiaugiamės, kad festivalio rėmėjai supranta šio ryšio svarbą, nes daugumą paslaugų gauname jų dėka – vaišiname festivalio svečius bei dalyvius gėrimais, maitiname šviežiais kepiniais, vaisiais, rūpinamės patogia logistika“, – pastangas užtikrinti kuo patogesnes sąlygas apibendrino teatro ir festivalio atstovė.
