Naujus metus Klaipėdos lėlių teatras pradės su dar rudenį turėjusia vykti, tačiau dėl karantino nukelta, režisierės Gintarės Radvilavičiūtės lėlių teatro miniatiūrų spektaklio „Istorijos iš FLUXUS dėžutės“ premjera. Spektaklyje atgaivinami nebenaudojami žaislai, daiktai, objektai, eksponatai ir sukuriamas intymus pasakojimas tarp pasakotojo ir klausytojo apie mus, gyvenimą ir mūsų niekur nespėjančią sielą. Kiekviena istorija išlenda iš dėžutės ir atgal į ją sugrįžta. Tai tarsi pokštas – „Fluxus“ pokštas, kuris gali būti paprastas, juokingas, netikėtas, nesupančiotas rimtumo, žaidybinis, prieinamas visiems, bet įgalus ir leidžiantis kalbėti apie labai svarbius gyvenimo momentus, akimirkas. Lėlių teatro miniatiūrų spektaklis – tai kiekvieną akimirką kiekviename kampelyje besiskleidžiantis vyksmas, kuris paskui baigiasi ir tiesiog išnyksta.
Pavasarį vyks ir režisierės Karolinos Jurkštaitės mechanizuotų lėlių spektaklio-instaliacijos premjera. Spektaklis-instaliacija nagrinėja prasmingos būties ir bendrystės temą, kelia individų vienijimosi, bendro ritmo pajautos reikiamybės problemą. Tarpdisciplininės raiškos priemonėmis perteikiami gyvybės, judėjimo, kvėpavimo momentai, analizuojamas atskirai judančio individo poveikis kitam. Spektaklio pagrindinės idėjos skatina žmogų atsigręžti į save, stebėti čia ir dabar gamtos aplinkoje vykstančius procesus, priimti save kaip darnios sistemos komponentą, kelti žmogaus vidinio ir išorinio pasaulio suderinamumo klausimus, verčia galvoti apie vartotiškojo pasaulio pasiūlymų vertę bei kaip be didelių konfliktų rasti stiprybės puoselėti individualaus dvasinio pasaulio vertybes.
Rudenį – dėmesys mažiausiems teatro gerbėjams: numatyta, kad rugsėjį Klaipėdos lėlių teatras kvies į choreografės, režisierės Birutės Banevičiūtės spektaklį kūdikiams. Kuriant spektaklio idėją atsižvelgta, kad dvejų metų vaikai kartoja ilgalaikius ciklinius veiksmus-tyrimus: taip jie mokosi suvokti aplinkinį pasaulį ir save. Tokio amžiaus vaikai tiria ir pažįsta per lytėjimą ir judėjimą, todėl spektaklyje bus naudojamos įvairios formos ir faktūros medžiagos, o šio nuostabaus pažinimo keliu vaikučius ves abstrakčios formos pirštininės lėlės. Įdomu tai, kad tokie ilgalaikiai cikliniai veiksmai savo forma primena pasakas be galo, tad ir spektaklio dramaturgija remsis tokių pasakų struktūra. Kūrėjai išduoda, kad mažieji žiūrovai bus ir spektaklio kūrėjais.
Nauji kalendoriniai metai taip pat atneš daug nuostabių renginių. Gegužę visų laukia ypatingas įvykis – į Klaipėdą vėl grįš Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“. Šiemet festivalio rengėjai skatina kūrėjus reflektuoti laisvo kvėpavimo, įkvėpimo tema: pasaulį sukausčiusi ir daugelį sričių į sąstingį nuvariusi pandemija neišvengiamai diktuoja sąlygas, išlikimo galimybe lieka tik prisitaikyti ir atrasti būdų gyventi tokiomis aplinkybėmis – naujai, kitaip. Tai verčia iš naujo permąstyti patį buvimą: tiek teatro, tiek menininko teatre. Kokios menininko galimybės kvėpuoti šiandieniniame pasaulyje? Kas tas deguonis, kas tas įkvėpimas ir iškvėpimas? Ar už durų pasilikęs teatras paliko plyšelį orui? Taip, kaip lėlininkas įgalina lėlę kvėpuoti, kalbėti tam tikromis temomis, taip šis festivalis siekia pristatyti lėlininkus, kurie šiomis kvėpavimą stabdančiomis sąlygomis rado būdų įkvėpti, ir jų darbus, drąsiai visomis formomis, visais tūriais, visais lygmenimis kalbančius apie kvėpavimą. Ir apie nuostabų, visa keičiantį oro gurkšnį.
Jau daugiau nei metus Klaipėdos lėlių teatre vyksta ir vizualiojo meno kūrėjų, iliustratorių, grafikos dizainerių, teatro dailininkų, scenografų, lėlių kūrėjų parodos. Iki šiol Teatre savo darbus eksponavo Rasa Jančiauskaitė, Julija Skuratova, Saulė Degutytė, Viktorija Dambrauskaitė, Lina Itagaki, Renata Valčik, Nadia Kovaliova, Giedrė Brazytė ir kt. 2021 m. parodų ciklas „Lėlės ir objektai“ tęsiamas, metus pradėsime galėdami išvysti Kornelijos Žalpytės 10 akvarelinių darbų apie pomidorą, perskaityti ir išgirsti trumpas pomidorų istorijas ir netgi pamatyti šešėlinių lėlių spektaklį šiltnamyje. Vėliau lankytojų dėmesio lauks Gretos Alice knygų iliustracijų paroda, Monikos Šlančiauskaitės 32 rankų darbo knygelių ekspozicija, Teklės Ulos skulptūros ir tekstilės darbai bei Lauros Jagėlaitės iliustracijų paroda.
Svarbu akcentuoti, kad Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre iki rugpjūčio 1 d. veiks miniatiūrų paroda „Mažieji pasauliai“. Parodoje yra galimybė pamatyti lietuvių lėlinės animacijos filmo „Matilda ir atsarginė galva“ (rež. Ignas Meilūnas) lėles, scenas, kadruotes ir kitus svarbius elementus, Gretos Alice Illustration sukurtas iliustracijas, „Biržų duonos“ nuotraukose užfiksuotus mažuosius pasaulius. Taip pat žiūrovai turi galimybę išvysti Elenos Selenos erdvines iliustracijas, Indrės Ercmonaitės mini galerijas, Annos Braginos sukurtą pasaulį ant banginio nugaros, nuotykių kupinus Karolio Liekio ir kūrybiškus Šilutės meno mokyklos dailės skyriaus mokinių pasaulėlius. Paroda kol kas bus prieinama tik virtualiai, tačiau kai situacija pasikeis, Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami eksponatus apžiūrėti gyvai.
Ne vien Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre esanti paroda kol kas prieinama tik internetu: Klaipėdos lėlių teatras ir dalį kitų savo paslaugų perkelia į virtualią erdvę. Jau kurį laiką žiūrovai gali stebėti spektaklių transliacijas internetu, tikimasi, kad pavyks bendradarbiauti ir su mokyklomis, švietimo įstaigomis: Klaipėdos lėlių teatras kviečia pasinaudoti galimybe dalyvauti Teatro organizuojamose edukacijose, spektakliuose bei parodų atidarymuose nuotoliniu būdu. Tikimasi, kad tai padės paįvairinti pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklą, praplės žinias arba supažindins su lėlių teatro menu, leis išbandyti šį tą naujo.
Be jokios abejonės, labiausiai viliamasi, kad teatras jau greitai galės vykdyti išsiilgtas malonias veiklas: rodyti repertuarinius spektaklius savaitgaliais, vykdyti kūrybines ir edukacines veiklas ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose (numatytos gastrolės Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje), vasarą rengti stovyklas 5–10 metų amžiaus vaikams ir supažindinti juos su lėlių teatro menu, jo galimybėmis, gruodį susitikti su Kalėdų Seneliu ir atverti jo nuostabaus namelio duris.
Praėję metai mus daug ko išmokė. Prie pokyčių (greičiau ar lėčiau) galima prisitaikyti, tačiau koks teatras be žiūrovo. Per šventes Klaipėdos lėlių teatras žiūrovams linkėjo 2021-aisiais galėti nueiti į teatrą ir, susiglaudus su kitais žiūrovais pečiais ar keliais, užuodžiant moteriškus ar vyriškus kvepalus, girdint kažkieno tylius kūkčiojimus ar prislopintą juoką, vis suskambantį telefoną ir nepatenkintus atodūsius, praleidžiant vėluojančius, patiriant visą skalę jausmų, žiūrėti puikius spektaklius – gyvai, tikrai. Kad tai galės būti, turbūt ir yra didžiausias įkvėpimas.
