Iš Rusijos atvykusi J.Zlaja Klaipėodoje vieši jau gerą mėnesį ir visą save skiria darbui. Jos kolega K.Simonovas atvyko pavasarį, su trupe dirbo su pertraukomis iki pat šiol.
Naujajame spektaklyje paslėpta daug netikėtų sumanymu, persipina foto ir video sprendimai, muzikos ir šokio dermė.
„Spektaklis labai vizualus, tad bus suprantamas ir artimas įvairaus amžiaus publikai“, – teigė scenografė.
J.Zlaja su uostamiesčio teatru dirba antrą kartą. Šįkart sako pajutusi, kaip patobulėjusi baleto trupė, kaip sinchroniškai ji juda, o tas šokio kvėpavimas tiesiog sukausto kūną.
„Kai atvykau ir įėjau, mane tiesiog nunešė... Kaip aš myliu baletą! Muzika, judesys, kai nėra žodžių... Čia ta sintezė, kuri keičia žmogų“, – sakė J.Zlaja, pabrėždama, jog trupė atliks techniškai itin sudėtingą choreografiją.
Menininkei antrino baleto trupės šokėjas Aurelijus Liškauskas. Jo teigimu, ne veltui Rusijos baleto pedagogai išsibarstę po visą pasaulį.
„Rusų mokykla yra stebuklinga, ne paslaptis kodėl – choreografai ir pedagogai leidžia sau daugiau reikalauti, spausti šokėją.Jei nesi pasiryžęs atlikti ko prašo choreografas iki minimalios smulkmenos, gali neiti į salę“, – sakė A.Liškauskas.
Jo teigimu, šokis tai sportas, o sporte į olimpiadą patenka ne visi. Sudėtingus choreografinius elementus atliekanti trupė, anot A.Liškausko, galėtų būti pretendente dalyvauti olimpiadoje.
Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas sako, kad žiūrovai nustebs tai išvydę.
Pagrindiniai vaidmenys – Ukrainos šokėjams
Paklaustas, kokia gi bus Džuljeta šiame spektaklyje, A.Liškauskas neabejoja – tiesiog kitokia ir labai graži.
„Romeo ir Džuljetos“ premjeroje kaip žinomiausia pasaulio įsimylėjėlių pora debiutuos Oleksandra Borodina (Džuljeta) ir Roman Semenenko (Romeo).
O. Borodina ir R. Semenenko pavasarį tapo pagrindiniais šokio spektaklio „Faustas“ herojais – Jaunuoju Faustu ir Margarita. Jų įsijautimas į vaidmenis, nepriekaištingi šokio judesiai sulaukė ne tik publikos pripažinimo, bet ir šalies šokio kritikų įvertinimo. Kaip geriausi metų šokėjai jie buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.
Geriausia muzika baletui
S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ partitūra spektaklio muzikos vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį Prancūzijoje statyti būtent šio baleto.
Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje.
„Nuo „Romeo ir Džuljetos“ muzikos niekada nebuvau nutolęs. Ji istoriją pasakoja taip pat ryškiai, kaip ir Williamo Shakespeare‘o drama. Klausai klausai ir kaskart girdi kažką naujo. Todėl šis baletas taip dažnai statomas įvairiuose teatruose. Ne veltui šis S.Prokofjevo kūrinys vadinamas geriausiu kada nors parašytu baletu“, – sakė muzikos vadovas ir dirigentas R.Šervenikas.
Sezonas „pilna koja“
„Labai gera sezoną pradėti „pilna koja“, nes praėjusį rudenį, publikai buvom atviri vos mėnesį ir prasidėjo karantinas. Šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera – puikus sezono pradžios akcentas. Tai tarsi I-ojo Klaipėdos festivalio, kuriame taip pat buvo pristatyta šokio spektaklio premjera – choreografo Edwardo Clugo vienaveiksmiai šokio spektakliai senajame elinge – tąsa. Teatro baleto trupė ir pastatymų tarnyba gyvena ypač intensyviai: pristatome jau trečią šokio premjerą per pusmetį“, – pradėdama spaudos konferencija sakė Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje pirmą kartą Lietuvoje žiūrovai išvys Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą. Komiškos operos mūsų šalyje gan retai statomos. Šio veikalo Klaipėdoje imsis muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
2022 m. vasario gale Žvejų rūmų uždanga atsivers labai žinomai, tačiau retai Lietuvoje statomai Antonin Dvorak operai „Undinė“. „Šios operos imsis muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė. 2022 m. Muzikinio teatro kryptis – pasakos, tad laukite ir daugiau pasakiškų siužetų spektaklių“, – akcentavo KVMT vadovė.
Trys išskirtiniai koncertai
Anot L. Vilimienės, naujojo sezono metu publika Žvejų rūmuose išvys Klaipėdos festivalio kulminacija tapusius spektaklius – „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ (choreografas Edward Clug).
Naujo sezono metu scenoje šėls smagioji operetė „Orfėjas pragare“, šokio spektaklis „Graikas Zorba“, miuziklas „Šounuolynas“. Susitikimo su publika laukia ir kiti publikos pamėgti spektakliai. Zigmars Liepinš opera „Paryžiaus katedra“ išvyksta į gastroles Plungėje: rugsėjo 25 d. ji taps baigiamuoju XVI Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akcentu.
Kalėdos neįsivaizduojamos be Piotr Čaikovskij šokio spektaklio „Spragtukas“: gruodžio 16 d. jis pristatomas Avia Solutions Group arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. – Švyturio arenoje, Klaipėdoje.
Sezonas suskambės trimis išskirtiniais koncertais: spalio 1-ąją dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras pristatys koncertą skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto 50-mečiui.
Koncerte gėrėsimės ir LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salės vargonų skambesiu. Spalio 29-ą šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje teatro simfoninio orkestro ir choro (dirigentas T. Ambrozaitis) atliekamas Wolfgang Aamadeus Mozart „Requiem“ nuteiks artėjančioms Vėlinėms.
Ypatingas susitikimas laukia publikos lapkričio 25 dieną. Iš Klaipėdos kilusio garsaus solisto Almo Švilpos koncertas „Dedikacija Klaipėdai“, skirta jo 50-mečio jubiliejui, į Žvejų rūmus sutrauks daugybę garsių ir muzikalių jo draugų.
