Aktoriai Redita Dominaitytė, Lina Budzeikaitė ir Raimondas Paškevičius neįprastoje, kiek akustiškai pretenzingoje erdvėje įkūnijo garsųjį Liudo Vasario, Liucijos ir Auksės meilės trikampį.
„Pasitelkę naują sceninę draminę formą ir sukūrę aukšto meninio lygio spektaklį pagal lietuvių rašytojo, dramaturgo ir poeto Vinco Mykolaičio Putino autobiografinio romano „Altorių šešėly“ trečiąją dalį „Išsivadavimas“, skatinsime Lietuvos kultūros atsinaujinimą bei tęstinumą, suteikdami žiūrovams gilų etinį, estetinį bei intelektualinį pasitenkinimą“, – žadėjo naujo teatrinio kolektyvo atstovai.
Spektaklį režisavęs Saulius Vosylius ir jame vaidinantys aktoriai stilingose spektaklio programėlėse išreiškė viltį, kad jiems pavyko rasti tokią formą ir priemones, kurios leidžia autentiškai pasakojant meilės istoriją, išsaugoti gilų V.M.Putino romano psichologizmą, charakterių subtilumą ir prieštaringumą.
 |
| Luko Balandžio nuotr./Lina Budzeikaitė ir Saulius Vosylius |
Kamerinėje aplinkoje keitėsi scenos, romano ištraukos, o trys aktoriai atlikdavo tai pasakotojų vaidmenis, tai įkūnydavo tris pagrindinius personažus. Žiūrovų pojūčius žadino ne tik žodžiai, muzika, vaizdai, bet ir aktorių paskleidžiami kvepalų aromatai.
„Knygos teatras“ – geros literatūros, skonio ir estetikos simbiozė, reiškinys, apimantis visus svarbiausius žmogaus pojūčius: vaizdą, garsą, skonį, lytėjimą, kvapą. Tai teatras, kurio nevaržo įprastos sienos – viskas priklauso nuo to, ką padiktuoja literatūra“, – publikai savo idėją pristatė menininkai.
Išsaugant V.M.Putino kalbos grožį ir savitumą, aktoriai žiūrovams norėjo įrodyti, kad kūrinio konfliktai ir tema ne tik nepaseno, bet šiais laikais yra ypatingai aktuali.
„Ne veltui šis kūrinys įtrauktas į mokyklos programinių kūrinių sąrašą. Romanas pasižymi unikalia sakinio struktūra ir ypatybėmis. Tai nėra autoriaus autobiografija, tačiau, žinant jo kelius ir klystkelius, nesunkiai galime jį sutapatinti su Liudo Vasario asmenybe, kuri yra viso kūrinio epicentras. Tai nėra kūrinys apie kunigus, nėra kūrinys apie tai, kaip Vasaris atsisako kunigystės. Tai romanas apie žmogaus išgyvenimus“, – apibendrino naujojo „Knygos teatro“ kūrėjai.
Žiūrovus, regis, dviejų skirtingų moterų ir savyje pasimetusio vyriškio istorija palietė – kai kurie jų šnibždėjosi, kad po spektaklio norėtų dar kartą perskaityti V.M.Putino romaną „Altorių šešėly“ ir atgaivinti apsamanojusius prisiminimus.
„Mano stichija – vienatvė laisvėje ir laisvė vienatvėje...“ – ši V.M.Putino mintis, užrašyta ant „Knygos teatro“ kiekvienam asmeniškai padovanoto kvepiančio knygų skirtuko, žiūrovams ilgai išliks atmintyje, kaip galbūt ir įspūdis apie naują teatrinį potyrį.
