I.Balsytė pasakoja, jog idėją drauge su M.Kuliavu kurti koncertinę programą pasufleravo kiek netikėtos aplinkybės: nors abu kūrėjai yra ne kartą muzikavę tose pačiose scenose ar renginiuose, pagrindiniu impulsu virto sutapimas, jog tiek Ilonos, tiek Martyno sūnūs mokosi toje pačioje klasėje.
„Martynas viename mokyklos renginyje atliko muzikanto vaidmenį, o aš ėmiausi režisūros. Toks pasibuvimas scenoje kartu pasąmonėje užkabino „kabliuką“, jog galime kurti drauge. Prireikė dar metų, kol sulaukiau Martyno skambučio su pasiūlymu kartu surengti programą“, – „Svajonių gatvių“ atsiradimo istoriją prisimena Ilona.
Anot aktorės, ji nuo pat pradžių tvirtai žinojo, jog nenori laikytis įprastos tokio dueto formos, kuomet moteris dainuoja, o vyras jai akomponuoja. Dėl to I.Balsytė ėmėsi kurti scenarijų teatrinei programai, kurios pagrindu tapo M.Kuliavo autorinės dainos.
Priešingai, nei įprasti duetų pasirodymai, „Svajonių gatvės“ pasakoja istoriją, kurios epicentre atsiduria vienišas žmogus. I. Balsytė svarsto, jog šiais laikais, kuomet galime džiaugtis naujausiomis technologijomis, turime didelę problemą – prarandame gebėjimą bendrauti gyvai.
„Tenka sutikti žmones, kurie puikiai bendrauja socialiniuose tinkluose, tačiau susitikę realiame gyvenime negali vienas kitam pratarti žodžio. Koncerte Martyno herojus – muzikantas – taip ir leidžia dienas užsidaręs namuose, grodamas gitara. Tokių vienišų ir nelaimingų žmonių yra begalė, tačiau galbūt jų antra pusė vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, eina į tą pačią parduotuvę, o tie žmonės per mažai dairosi aplinkui?“ – retoriškai klausia aktorė.
„Svajonių gatvių“ kūrėjai savo programoje ieško atsakymo į šį klausimą ir muzikaliai svarsto, kas atsitiktų, jei į vienišiaus gyvenimą įsiveržtų viena iš tokių praeivių.
Apie šią teatralizuoto koncerto temą užsimenama jau pavadinime: anot I.Balsytės, už mūsų lango yra miestas su daugybe žmonių ir kiekvienas pasvajojame, jog to miesto gatvėse sutiksime sau artimą žmogų – tačiau tam, kad svajonės taptų realybe, tą langą reikia atverti.
Šalia energija ir žaismingumu scenoje trykštančios partnerės I.Balsytės gitaros stygomis užburiančius garsus kuriantis M.Kuliavas – ramesnė ir tylesnė dueto pusė. Ilgametę sceninę patirtį sukaupęs muzikantas įsitikinęs, jog muzikuoti duetu visų pirma yra didelė atsakomybė.
„Kai scenoje daug žmonių, labai stengtis nereikia, o kuomet esi dviese, turi palaikyti ir papildyti vienas kitą. Iš vienos pusės tai gali pasirodyti lengva, bet iš tiesų yra sunku – nors tai tik du žmonės, bet jie turi labai susigroti ir „susižaisti“ tarpusavyje“, – sako gitaros virtuozas.
Premjeros vakarą Keistuolių teatre susirinkę žmonės galėjo įsitikinti, jog kūrėjams šie dalykai puikiai pavyko – scenoje, vienai dienai tapusioje jaukiu kambariu, darniai suskambėjo tiek klausytojams jau pažįstamos M.Kuliavo kompozicijos ar, I.Balsytės žodžiais, už juos vyresnės dainos, tiek nauja ir visai netikėta kūryba – pavyzdžiui, Ilonos repas
„Man visada patiko Keistuolių teatrui būdingas gražus derinys tarp susimąstymo, gyvenimo filosofijos ir humoro, autoironijos. Mes labai tikimės, kad žiūrovas turės galimybę ir pasijuokti, ir pamąstyti“, – sako I.Balsytė.
Tuo metu M.Kuliavas pabrėžia, jog labiausiai norėtų publikai perteikti scenoje tvyrantį namų jaukumo jausmą: „Stengiamės, kad žiūrovai pasijustų tarsi atėję į svečius pas gerą bičiulį ir pokalbiui pasilikę visą naktį.“
Su šypsenomis po koncerto besiskirstantys žiūrovai įrodė – tiek vienas, tiek kitas kūrėjų išsikeltas tikslas neabejotinai tapo realybe.
Bilietai – čia.