Kontraversiškieji „PromFest“ kūrėjai sugrįžta į Kauno muzikinį teatrą

Rudenį kviečiame pasitikti drauge su komiška Gioachino Rossinio opera „Turkas Italijoje“ premjera. Tai bendras Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos koncertinės įstaigos „PromFest“ projektas, kuris XIX a. pradžios operą nuspalvins ryškiomis praeito šimtmečio 90-ųjų estetikos spalvomis, panardins į TV realybės šou baseiną ir supažindins su savaip pasaulį reginčiais kupidonais.
„Turkas Italijoje“ repeticija
„Turkas Italijoje“ repeticija / Domo Rimeikos nuotr.

Bet pradžioje, trumpai apie projektą. „PromFest“ tai tarptautinis operos festivalis, nuo 1996-ųjų kas dvejus metus vykstantis Pernu mieste, Estijoje, kurio tikslas – adaptuoti įvairius kūrinius taip, kad pavyktų pasiekti jauną, atvirą bei netikėtumus klasikiniame žanre mėgstantį žiūrovą. Pagrindinius vaidmenis čia atlieka Klaudios Taev konkurso laureatai iš įvairių šalių. Renkantis būsimojo pastatymo medžiagą, solistams suteikiama absoliuti laisvė. Taip pat siekiama bendradarbiauti vis su naujais režisieriais. Festivalis „PromFest“ su Kauno muzikiniu teatru bendradarbiauja jau penktąjį kartą.

Šiais metais kūrybinę estų trijulę sudaro projekto meno vadovas ir dirigentas Erkis Pehkas, režisierius Andrus Vaarikas bei scenografijos ir kostiumų dailininkas Madis Nurmsas, jiems talkina lietuviai: dirigentas Jonas Janulevičius, choreografas Dainius Bervingis ir chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė. E. Pehkas apie būsimą spektaklį pasakojo: „Tai mūsų penktasis pastatymas Lietuvoje, bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Atveždami „PromFest“, siekiame keisti požiūrį į operos meną, nusistovėjusį klasikinės muzikos žanrą, norime parodyti, kad ir čia atsiranda avangardinis impulsas, reaguojama į šių dienų kontekstą. Iš pramoginio turinio išaugama, pereinama prie eksperimentavimo, tikslo kurti tvaresnę išliekamąją meninę vertę, todėl esame linkę priimti įvairių šalių atstovų kūrybines įžvalgas. Mums svarbu girdėti ne tik dainuojančių solistų balsus, bet ir jų mintis bei idėjas.“

Šis operos pastatymas Kaune žiūrovus nustebins modernia klasikinės operos versija. Tai – kokybiška, bet sąmoningai kičinė istorijos adaptacija. Librete veikiantis meilės penkiakampis perkeliamas į šiandieną, o dar tiksliau – į TV realybės šou erdvę. Spektaklio metu solistus sekios kameros, didžiuliai ekranai tiesiogiai transliuos personažų išgyvenimus, jų sintetinių santykių peripetijas. Scenoje bus gausiai naudojamos medijos, kuriamas daugiaplanis vizualumas. Projekto meno vadovas ir dirigentas Erkis Pehkas apie artėjančią premjerą sako, jog: „Kadangi tai komiška istorija, čia nei vienas personažas nemiršta. Tačiau savo interpretacijoje veikėjus mes „nužudome“ dvasiškai, taip iliustruodami šaltakraujišką TV realybės šou tikrovę, kurioje prodiuseriai, žadėdami ilgametę šlovę bei populiarumą, iš naivių žmonių išsunkia jų energiją ir talentus, o vėliau juos tiesiog išmeta gatvėn. Taip pat ieškojome šiuolaikiškos, visiems lengvai suprantamos koncepcijos, kuri tuo pat metu derėtų su originalia G. Rossinio muzika. Verta paminėti, kad nesunaikinome nei vienos kompozitoriaus natos, taip nusilenkdami jo talentui. Klasikinės muzikos ir sintetinės TV laidos formato sujungimas sudaro galimybes moderniai operos formai.“

Domo Rimeikos nuotr./„Turkas Italijoje“ repeticija
Domo Rimeikos nuotr./„Turkas Italijoje“ repeticija

Scenografija šioje operoje tarsi gyvena atskirą gyvenimą, scenoje žaidžiama su XX a. dešimtojo dešimtmečio stilistika: stilizuoti debesys primena pirmųjų kompiuterinių žaidimų estetiką, kabo spalvoti kupidonai, kurie atrodo it atklydę iš elektroninės muzikos festivalio, pakylos suformuoja baseiną, visur mėtosi ryškiaspalviai pripučiami gelbėjimosi ratai. ,,Išgirdęs žaismingai lyrišką G. Rossinio muziką, intuityviai pajutau, jog scena turi nušvisti pasteliniu koloritu su fluorescenciniais akcentais. Spalvų paletė įgavo dešimtojo dešimtmečio stilistiką, scenoje regimi geometrizuoti debesys inspiruoti žaidimo „Tetris“, o paslaptingieji kupidonai kuria paralelinę istoriją. Manau, jog scenografija savyje privalo turėti mistikos, ne tik tiesmukiškai iliustruoti sceninį veiksmą, todėl čia gausiai naudoju eklektiškus elementus, taip praplėsdamas galimą kontekstą. Tačiau personažų kostiumai gan paprasti, kasdieniški – norėjosi išvengti teatralizuotos pompastikos,“ – pasakojo scenografijos ir kostiumų dailininkas Madis Nurmsas.

Vaidmenis pašėlusioje operoje sukūrė ir dainuos tarptautinė solistų grupė: Sargis Bazhbeuk-Melikyan (Armėnija), Giedrius Prunskus, Joris Rubinovas, Hanna Tverdova (Ukraina), Gabrielė Bukinė, Taras Berezhanskyy (Ukraina), Žygimantas Galinis, Iurii Rostotskii (Rusija), Mindaugas Jankauskas, Kamilė Bonté, Ieva Goleckytė, Vladyslav Tlushch (Ukraina) ir Andrius Apšega. Paklausus solistų kaip sekasi dirbti su ,,PromFest“ projektu – visi vienbalsiai nutarė, jog šis pastatymas ypatingai sustiprino kolektyvo santykius, o atmosfera scenoje panašesnė į šventę nei į darbą.

Taigi, esate maloniai ir saugiai kviečiami pasinerti į fikcinį TV realybės šou, kurio metu skambės džiugiai pakyli G. Rossinio muzika, scenoje netrūks kurioziškų situacijų, o spektaklio vizualumas privers pasijausti lyg vis dar būtumėte spalvingose vasaros atostogose. Nepraleiskite progos be perstojo nuoširdžiai šypsotis dvi valandas!

Eklektiškai stilinga premjera jau rugsėjo 8, 9 d. – 18 val. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų