Skaitykla įkurta pirmojo aukšto fojė, kur vitrininiai langai leidžia mėgautis bene gražiausiu Teatro aikštės vaizdu mieste. „Mes labai norime, kad teatras būtų lankomas ne tik spektaklių metu, norime, kad ir ne jų metu čia užsukęs žmogus galėtų jaukiai prisėsti ir pabūti menu įtvinkusioj erdvėje, – kalbėjo viena iš skaityklos idėjos sumanytojų rinkodaros projektų vadovė Agnė Medelytė. – Įsivaizdavau, kad šioje kamerinėje aplinkoje būtų puiku skaityti pjeses, rengti pačius įvairiausius renginius.“
Anot jos, svarbu, kad teatras miestiečiams būtų atviras ne tik spektaklių ar kitų renginių metu.
Jauki fojė erdvė buvo kuriama kartu su Klaipėdos apskrities viešąja I.Simonaitytės biblioteka.
„Biblioteka atrinko knygas apie teatrą, taip pat pasiūlė savo dizainerę su kurios pagalba įrengėme vietą. Skaitykloje turime ne tik literatūrą bendrai apie teatrą, bet ir atskirą sekciją tuo metu kuriamam spektakliui, pavyzdžiui, Lauros Grozos „Saulės vaikams“ buvo atrinktos Maksimo Gorkio pjesės, kita susijusi literatūra“, – vardijo A.Medelytė.
Anot pašnekovės, trumpai veikusi skaitykla leido pastebėti, kad žmonės šiek tiek baiminasi teatro, „jie užeidavo labai nedrąsiai, bijodavo bent kiek garsiau kalbėti. Taip, teatras yra meno šventovė, bet jis neturi bauginti – juo reikia džiaugtis, juk tai kartu ir labai graži, įdomi vieta pilna nuostabių dalykų“. Kai skaitykla vėl atvers duris, tikimasi, jos lankytojai jausis kur kas drąsiau – fojė veiks ir kavinė, joje bus tiekiami įvairūs gėrimai, desertai. Juk koks teatras be savo karšto šokolado? Į meniu formavimą žadama įtraukti ir teatro aktorius, kitus kūrėjus ir darbuotojus.
Kol kas skaityklos durys užvertos, bet jos languose esatys U. Jasenkos piešiniai – susitikimo pažadas. „Teatre rengiamos parodos yra vienas iš mūsų siekiamos meno sinergijos pavyzdžių – norime, kad teatre save matytų įvairių meno sričių atstovai“, – apibendrino A.Medelytė.
Skaityklos languose – ankstyvoji U.Jasenkos kūryba – plačiais drąsiais potėpiais pieštos žmonių figūros.
„Būtų sudėtinga kurti neatsigręžiant į save pačią, savo širdį, gyvenimą, patirtis, jausmus ir mintis, tad vienus personažus kūriau remdamasi realiais asmenimis, atidžiai stebėdama aplinką, kitus išmąsčiau ar pastebėjau esant, „gyvenant“ manyje“, – apie piešinių subjektus pasakojo jų kūrėja.
Eksponuojami darbai – monochrominiai, tokį raiškos sprendimą autorė aiškina noru suaktyvinti žiūrinčiųjų jusles, „vienas iš ypač svarbių momentų kūryboje man yra palikta erdvė žiūrovo vaizduotei, laisvei, suvokimui, mintims bei mąstymui. Todėl mano darbai yra nespalvoti. Atėmus vieną iš juslių, sustiprėja kita“, – sakė U.Jasenka.
Vilniuje 1993 m. gimusi kūrėja šiuo metu gyvena Klaipėdoje, piešia ji jau seniai „vaikystėje, turbūt kaip ir visi vaikai, mėgau piešti. Tėvai man, broliui ir sesei sukūrė ir paliko labai daug erdvės skleistis kūrybiškumui. Tikrai turėjome laisvę terlioti, piešti kaip tik norime, išbandyti įvairiausias piešimo technikas ant įvairiausio dydžio popieriaus lapų. Dabar prisiminiau, kad mama mūsų piešinius kabindavo, lipindavo ant sienos namuose ir aš galvodavau, jog čia vyksta mūsų piešinių paroda. Ir buvo labai smagu. Tas jausmas niekad neišnyko“, – pasakojo U.Jasenko.
Pasak jos, kūryba yra vienas iš ryšio su aplinkiniais atvėrimo būdų „Manau, kurti reikia ne tam, kad pasirodytum, kaip sugebi kažką daryti, bet tam, kad atvertum širdį ir pajaustum bendrystę su žmonėmis; dalintumeisi, įkvėptum, susitiktum, būtum. Kiek save prisimenu, širdy jaučiau, kad norisi bendrauti, pasidalinti su kitais kūryba, papasakoti dar vieną, naują istoriją. Viskas liejosi natūraliai. Rimtai mokytis, gilintis į piešimą, dailę pradėjau keturiolikos ar penkiolikos metų. Būdama šešiolikos jau suorganizavau pirmą savo parodą Vilniuje, Fluxus ministerijoje“.
Paroda Klaipėdos dramos teatro skaityklos languose bus eksponuojami iki gegužės 6 d.
