Kol kas darbininkai tebetriūsia ir didžiojoje LNOBT scenoje, kuri šią vasarą buvo išardyta iki pamatų ir surinkta iš naujo. Jau po savaitės, kaip teigė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, joje bus pradėtos montuoti pirmosios sezono premjeros – Bélos Bartóko vienaveiksmių kūrinių „Stebuklingas mandarinas“ ir „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ dekoracijos.
O jos – nors lakoniškos, bet techniškai sudėtingos, taigi žiūrovų pirmuosiuose sezono spektakliuose lauks ne tik įspūdinga B.Bartóko muzika, bet ir nuostabus reginys. Originaliam skirtingus muzikinius teatro žanrus apjungiančiam pastatymui jėgas suvienijo pajėgi tarptautinė komanda: baletą „Stebuklingas mandarinas“ stato LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras, operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ – režisierius iš Vengrijos Csaba Kaelis.
Lapkričio 7-ąją Vilniuje koncertą surengs Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras iš Amsterdamo. Pasaulio orkestrų elitui priklausantis kolektyvas šįmet švenčia 130-ąsias savo įkūrimo metines. Ta proga dar prieš porą metų jis paskelbė apie didingą gastrolių turą, kurio metu su koncertinėmis programomis žadėjo aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes. Šį rudenį eilė atėjo Lietuvai, tad pirmą kartą Karališkojo „Concertgebouw“ orkestro skambesio galėsime gyvai klausytis mūsų šalyje.
Ypatinga premjera žiūrovų laukia 2019 m. kovo pradžioje – tai Giacomo Puccini opera „Turandot“, kurią stato garsus amerikiečių režisierius Robertas Wilsonas. Tai – bendras Madrido „Real“, LNOBT ir Toronto „Canadian Opera Company“ teatrų pastatymas. Pasaulinė jo premjera lapkričio pabaigoje įvyks Madride, pavasarį spektaklis bus perkeltas į Vilnių, o 2019 m. rudenį pasieks Torontą. Vilniuje „Turandot“ muzikos vadovu taps dirigentas Modestas Pitrėnas.
Paskutinioji sezono premjera, išeisianti 2019 m. balandžio pabaigoje, leis atsiskleisti trims talentingiems lietuvių choreografams. Nors Živilė Baikštytė, Martynas Rimeikis ir Edita Stundytė pasižymi skirtingu kūrybiniu braižu, tačiau šiame spektaklyje taps vienaveiksmių baletų triptiko bendraautoriais. Visiems jiems subręsti kaip choreografams padėjo LNOBT jau septynerius metus rengiamas „Kūrybinio impulso“ projektas.
Pirmosios šio sezono gastrolės jau spalio 3-5 dienomis numatytos Rygoje. Kaip tvirtino spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Latvijos nacionalinio operos ir baleto vadovas Zigmaras Liepinis, į patį populiariausią Lietuvos artistų atvežamą spektaklį – Mauro Bigonzetti baletą „Piaf“ Rygoje bilietų jau beveik nebeliko.
Vilniuje tą patį būtų galima pasakyti apie latvių kompozitoriaus Jurio Karlsono baletą vaikams „Karlsonas skrenda...“ , kuris bus rodomas spalio 5-7 dienomis LNOBT vyksiančių Latvijos nacionalinės operos ir baleto gastrolių metu. Pasak Z. Liepinio, jau penkerius metus šiam baletui netrūksta žiūrovų ir Rygoje: „Visiems patinka afišose skaityti, kad kompozitorius, kurio pavardė Karlsonas, sukūrė muziką baletui apie visų pasaulio vaikų mylimą personažą Karlsoną. Apie kompozitorių J. Karlsoną galiu pasakyti tiek, kad savo gyvenime jis nėra parašęs nei vienos operos, tačiau sukūręs tikrai nemažai baletų. Tikriausiai tai lemia biografinis faktas, kad prieš tapdamas kompozitoriumi J. Karlsonas kurį laiką pats mokėsi choreografijos. Šį pavasarį mūsų teatre įvyko kito jo baleto „Antonija#Silmačiai“, parašyto garsios Rudolfo Blaumanio pjesės „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ motyvais, premjera. Bilietai į šio baleto spektaklius jau dabar parduoti visam artėjančiam sezonui“, – teigė Latvijos operos ir baleto vadovas.
Baletas „Peras Giuntas“, parašytas pagal nuostabią Edvardo Griego muziką, šokio kalba primins liūdną ištikimosios Solveigos ir jos mylimojo Pero Giunto istoriją. Rumunų kilmės choreografas Edwardas Clugas šį spektaklį sukūrė savajam Mariboro teatrui Slovėnijoje, kuriame jau 15 metų dirba baleto meno vadovu. Vėliau šis spektaklis persikėlė į Rygos, Novosibirsko ir Vienos teatrų repertuarus.
Vienintelė šių gastrolių metu rygiečių pristatoma opera – Charles‘o Gounod „Faustas“, kurią pastatė Rygoje gyvenantis jaunas armėnų kilmės režisierius Aikas Karapetianas. „Tuo metu, kai nestato operų, šis žmogus kuria siaubo filmus. Ir tai puikiai atsispindi jo režisuoto „Fausto“ estetikoje“, - teigė Z. Liepinis, pridūręs, kad operai reikalingas dekoracijas sunkiai sutalpina 7 didžiuliai vilkikai.
Pasirodęs scenoje 2016 m., Latvijoje šis pastatymas pelnė visus įmanomus operos spektakliui apdovanojimus. Jo įrašas tapo pirmuoju, kurį rygiečiams pavyko parduoti prestižiniam TV kanalui ARTE ir taip atsidurti su šiuo kanalu bendradarbiaujančių garsiausių Europos teatrų dvidešimtuke.
