„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vietoj Oskaro Koršunovo Nacionaliniame dramos teatre – trys jauni režisieriai

Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovo pareigas eis trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Antanas Obcarskas, antradienį pranešė teatro direktorius Martynas Budraitis.
 Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Antanas Obcarskas
Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Antanas Obcarskas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

„Tai, kad bus trys meno vadovai, ne vienas, Lietuvoje gal šiek nauja ir nežinoma, bet Europoje tai gana dažna praktika, kai teatro kūrybinę programą kuria keletas, trys, o kartais ir daugiau meno vadovų“, – sakė M.Budraitis.

Anot jo, E.Švedkauskaitė ir A.Obcarskas LNDT – ne naujokai, čia dirba jau kelerius metus, puikiai pažįsta teatrą, tik K.Gudmonaitė nėra jame dirbusi.

„Ji duos gerą žvilgsnį iš šalies“, – tvirtino M.Budraitis.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas

Jis taip pat pažymėjo, kad prieš du dešimtmečius Lietuvoje sklandė posakis, jog šalis išsivaduos iš sovietmečio liekanų tada, kai prie valdžios vairo stos nepriklausomybės kartos vaikai. „Šį žingsnį vienas pirmųjų ir žengia mūsų teatras. Džiugina tai, kad tenka prisidėti prie šių permainų“, – kalbėjo teatro vadovas.

Pasak jo, teatras jau ne vienus metus dirba nuosekliai sudarydamas galimybes jauniems kūrėjams žengti pirmuosius žingsnius scenoje. O to rezultatai dabar puikiai matomi šiuo meno vadovų pasirinkimu.

Anot M.Budraičio, istoriškai nauja ir tai, kad nuo šiol dvi moterys eis teatro meno vadovių pareigas.

Pasak režisierės bei muzikantės K.Gudmonaitės, juos visus tris vienija supratimas, kad šiuo metu išgyvename virsmo etapą – vienas pasaulis baigiasi, o naujas prasideda. Štai kodėl ypač svarbu šiandien pamatyti kito bejėgystę ir pažeidžiamumą ir suvokti, kad visi esame neatsiejamai susiję.

„Mūsų filosofinė teatro vizija – tai naujasis jautrumas. Norime jautriai žvelgti į visus sociopolitinius įvykus bei žmones“, – teigė režisierė.

Pasak naujųjų meno vadovų, jų vizija yra teatras, sugebantis jungti ne tik skirtingas kartas, bet ir dvi kūrybines kryptis: kokybiškus, šiuolaikinius klasikinių kūrinių pastatymus, kurie leidžia pažvelgti į amžinas temas per šio laiko estetikos ir filosofijos kontekstus, ir spektaklius, kvestionuojančius socialines bei politines struktūras ir besiremiančius dokumentiniais tekstais ar socialiniais tyrimais.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas

Trijų režisierių negąsdina, jog dalysis vienomis pareigomis.

„Puikus dalykas, kad esame trise, nes tai leidžia visada dalyvauti teatro procesuose pasiskirsčius darbais, tai reiškia, kad vienas aktyviai kuria, kiti gali pasijungti į procesus čia“, – per spaudos konferenciją tvirtino E.Švedkauskaitė.

Pasak K.Gudmonaitės, jie dirbs kaip komanda, o sprendimus priims demokratiškai.

„Ko gero, trys yra labai geras skaičius, dauguma laimi, ketiname demokratiškai priimti sprendimus, ateiname kaip komanda“, – sakė ji.

Naujoji meno vadovų komanda debiutuos sudarydama naująjį Nacionalinio Lietuvos dramos teatro sezono repertuarą.

E.Švedkauskaitės teigimu, jame numatomos septynios premjeros. Planuojama, kad naujus spektaklius statys režisieriai Jo Stromgrenas, Yana Ross (Jana Ros), Gintaras Varnas.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas

Spektaklius toliau kurs ir patys meno vadovai – kovo mėnesį pasirodys E.Ionesco „Raganosiai“, kurį režisuoja A.Obcarskas, balandį žiūrovai išvys Eglės Švedkauskaitės spektaklį „Fossilia“.

Gruodį žadama atidaryti didžiąją teatro salę. Šiai progai K.Gudmonaitė kuria šiuolaikinę operą „Dalykai, kurių nepasakiau, ir dabar jau per vėlu“. Tai bus LNDT bendras darbas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru bei „Operomanija“.

„Pamatysime scenoje ir aktorius, ir chorą, ir orkestrą, kalbėsime praradimo, gedėjimo temomis. Tai bus didelis, svarbus ir rimtas kūrinys“, – pasakojo E.Švedkauskaitė.

Taip pat į Didžiąją teatro sceną sugrįš ir žiūrovų išsiilgti spektakliai „Išvarymas“, „Lokis“, „Tartiufas“ bei kiti.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Spaudos konferenciją, kurioje pristatyta, kas eis Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo pareigas

„Mums labai svarbu, kad Nacionalinis dramos teatras taptų stiprios kokybės ženklu, ketiname kviesti ir jau bendraujame su įsimintiniausiais ir savičiausiais Europos bei Lietuvos režisieriais, jaunaisiais menininkais, kurie dar tik kuria savitą meninę realybę“, – sakė K.Gudmonaitė.

Pasak A.Obcarsko, jų tikslas – kad į teatrą būtų gera ateiti, kad čia apsilankęs žiūrovas nesijaustų, jog iš jo buvo pavogtas laikas.

„Sieksime, kad teatras taptų nacionaline susitikimo vieta, kur galima būtų leisti laiką su žmonėmis, kurie tau asmeniškai yra svarbūs“, – kalbėjo A.Obcarskas.

15min primena, kad LNDT O.Koršunovą iš teatro meno vadovo pareigų atleido praėjusių metų gruodžio 1 d. Tokiam sprendimui, teatro administracijos teigimu, įtakos turėjo „aplaidus tiesioginių meno vadovo pareigų vykdymas bei sistemingos pravaikštos“.

Tuomet M.Budraitis teigė apgailestaujantis dėl šio žingsnio, tačiau „nebegalintis toleruoti nuolatinių O.Koršunovo darbinės drausmės pažeidimų“.

LNDT jau kiek anksčiau buvo atšaukęs planuotą O.Koršunovo premjerą pagal H.Ibseno pjesę „Laukinė antis“, kuri turėjo įvykti 2023 m. sausio mėnesį. Tai padaryta įvertinus faktą, jog O.Koršunovas dalyvavo tik pirminiuose pjesės skaitymuose, vėliau nebelankė suplanuotų repeticijų ir nepateikė tokio elgesio paaiškinimo.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./ Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Antanas Obcarskas
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./ Kamilė Gudmonaitė, Eglė Švedkauskaitė ir Antanas Obcarskas

Tuo tarpu O.Koršunovas teatro vadovą kaltino mobingu ir sistemingu jo nekvietimu į susirinkimus. Taip pat, režisieriaus teigimu, jam nebuvo suteikiama informacija apie institucijos finansus, nebuvo leidžiama sudarinėti repertuaro.

Anot O.Koršunovo, jo atleidimui buvo ruoštasi ilgą laiką.

„Martynas teatre vaidino demokratiją, bet iš tiesų tai buvo vergvaldystė. Ir užslėpta diktatūra. Viską sprendžia Martynas, – anksčiau 15min kalbėjo O.Koršunovas. – Esu jau ne pirmas meno vadovas, kuris yra atleidžiamas. Tai atsitiko su Audroniu Liuga, Rolandu Rastausku, o dabar aš. Jeigu pradedi veikti kaip meno vadovas, tampi nežinau kuo... Konkurentu?“

Dėl savo atleidimo iš Teatro meno vadovo pareigų režisierius O.Koršunovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jo atleidimą pripažinti negaliojančiu. Pirmasis šios Komisijos posėdis numatomas vasario mėnesį.

Kas bus, jei Komosija nuspręstų buvusį meno vadovą grąžinti į pareigas teatre, M.Budraitis teigė kol kas nesvarstantis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“