Reformų iniciatorius – Lietuvos nacionalinio dramos teatras (LNDT). Projekte numatoma, kad reformos bus įgyvendinamos pasinaudojus Škotijos nacionalinio teatro (National Theatre of Scotland) patirtimi.
Šis teatras buvo įkurtas 2006 metais ir veikia skėtiniu principu be pagrindinės scenos – t. y. spektakliai kuriami ne konkrečioje vienoje scenoje, o įvairiuose Škotijos miestuose. Tokiu būdu nacionalinio teatro pastatymai nėra apriboti vienu teatru, o gali išnaudoti visus Škotijos regionus ir vietos teatrų resursus. Pats teatras turi kelių žmonių administraciją, tačiau nėra nei nuolatinės teatro trupės, nei paties teatro pastato.
„Naujas Lietuvos nacionalinio dramos teatro modelis reiškia bendrą meninę programą, kurią įgyvendina kartu visi Lietuvos valstybiniai teatrai. Jis kuriamas, remiantis unikalia mūsų šaliai artimos Škotijos nacionalinio teatro patirtimi. Naujojo LNDT meninė programa apims stipriausių Lietuvos ir garsių užsienio režisierių pastatymus, į kuriuos bus įtraukti įvairių Lietuvos teatrų aktoriai. Joje bus daug dėmesio skiriama jaunųjų teatro režisierių, aktorių ir dramaturgų ugdymui, bendradarbiaujant su lietuvių ir užsienio teatro meistrais. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos teatrai bendrai sutelks valstybės ir rėmėjų lėšas. Įgyvendinant naują LNDT koncepciją išloš visi – sostinės ir regionų teatrai, įvairių teatrų menininkai, skirtingų miestų žiūrovai“, – užtikrinpo LNDT meno vadovas Audronis Liuga.
„LNDT misija – pristatyti teatro meną visos Lietuvos žiūrovams, taigi šis modelis mums yra itin aktualus ir padėtų spręsti daugybę problemų. Pateiksiu pavyzdį: nacionalinis dramos teatras šiuo metu per sezoną išleidžia iki 8–10 premjerų. Dirbant pagal naują modelį, tai reikštų, kad šios premjeros apimtų visos Lietuvos geografiją: rugsėjo mėnesį premjera įvyktų Kauno dramos teatre, lapkritį – Juozo Miltinio dramos teatre, gruodį – Klaipėdoje, pavasarį – Šiauliuose ir kituose Vilniaus teatruose (Valstybiniame jaunimo teatre, Lietuvos rusų dramos teatre, Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre). LNDT pastatas veiktų kaip viena iš scenų, čia dirbtų ir administracija. Tai spręstų kultūros prieinamumo regionuose klausimą, padėtų efektyviau administruoti visų valstybės išlaikomų teatrų resursus“, – sakė LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.
Artimiausiu metu Lietuvos teatro reformos modelis bus svarstomas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
