Festivalio metu vyks apskrito stalo diskusijos ir susitikimai Avinjono merijoje, festivalio Off kiemelyje. Jų metu Vilniaus miestą šiame tarptautiniame festivalyje pristatys LR Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos rusų dramos teatras.
„Tai, kad Lietuvos rusų dramos teatras pasirodo Avinjone, yra išskirtinis įvykis, tiek organizavimo, tiek ir turinio prasme. Supratome, kad mes turime išskirtinę galimybę kalbėti Europoje apie svarbias temas, važiuodami su spektakliu, kurio pagrindas yra Manto Kvedaravičiaus ir jo žmonos Anos istorija. Tai, kuo apaugo mūsų spektaklis, labai džiugina – ir apvalieji stalai, ir koncertai, ir Vilniaus dienos pačiame Avinjone – išskirtinis įvykis ir nieko panašaus iki šiol nėra buvę.
Dėl unikalios kūrybinės komandos spektaklis „Dievų saulėtekis“ virsta į bendražmogišką refleksiją į pasaulį sukrėtusį karą Ukrainoje.
Lietuva yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, ir mes savo ruožtu galime inicijuoti diskusijas kultūriniame pasaulyje, atkreipti dėmesį ir papasakoti, kaip Lietuva į visa tai reaguoja ir „įžiebę“ diskusiją emociškai paveikti tuos žmones, kuriems galbūt atrodo, kad karas jų asmeniškai neliečia. Mes tikimės, kad prisidėsime prie ryžtingesnių žingsnių Europos-Ukrainos konfliktų atžvilgiu ir, matydami Lietuvos atsidavimą ir pavyzdį, sulauksime rimtų atgarsių“, – sako LRDT vadovė Olga Polevikova.
Dėl unikalios kūrybinės komandos spektaklis „Dievų saulėtekis“ virsta į bendražmogišką refleksiją į pasaulį sukrėtusį karą Ukrainoje, smurto prieš demokratinį judėjimą Baltarusijoje ir kūrėjų reakcijas į šiuos įvykius. Šis spektaklis apie tai, kas vyksta šiandien ir ką politikai, istorikai, sociologai nagrinės dar ilgus metus. Spektaklio režisieriaus Vladimiro Gurfinkelio teigimu, šiandienos pasaulis labiau pasitiki liudininkais nei kūrėjais, todėl šiame spektaklyje – aktoriai, galintys asmeniškai paliudyti apie Ukrainoje vykstančią nelaimę.
„Mes sukūrėme spektaklį „Dievų saulėtekis“ kaip tam tikrą dokumentą, kaip autorinį kūrinį, kurį galima pavadinti liudininkų parodymų teatro kūriniu. Mes radome tikrus tragedijos liudininkus, radome žmones, išgyvenusius šias nelaimes asmeniškai. Radome aktorius, kurie stebinančiai išgyveno šias dienas ir išsaugojo save“, – sako režisierius Vladimiras Gurfinkelis.
Sukūrėme spektaklį „Dievų saulėtekis“ kaip tam tikrą dokumentą, kaip autorinį kūrinį, kurį galima pavadinti liudininkų parodymų teatro kūriniu.
„Avinjono savivaldybė taip pat labai aktyviai palaiko mūsų iniciatyvą ir be galo stipriai įsijungusi į visus organizacinius procesus; inicijuoja, ragina, palaiko ir mes labai tuo džiaugiamės. Galima teigti, jog šiame festivalyje mes esame „žinios nešėja“. Mes bendradarbiaujame ir dar su keliomis organizacijomis, kurias vienija Ukrainos tema. Tai yra ir pačios ukrainietės, kurios festivalio metu rodys klounadą, ruošiame ir koncertus vakarais, ir apskritojo stalo diskusijas. Žmonija išgyvena bendrą humanitarinę tragediją ir katastrofą, ir mums visiems yra apie ką pasikalbėti. Mes vežame žinutę ne vien iš savo teatro. Ši žinutė yra iš visos Lietuvos kultūros lauko. Visais įmanomais būdais mes palaikome Ukrainą“, – sako O. Polevikova.
Teatro vadovės teigimu, LRDT dalyvavimas Avinjono festivalyje turėjo įtakos tam, kad Avinjone vyktų „Vilniaus dienos“.
„Tai yra visiškai išskirtinis ir analogo neturintis reiškinys, kai festivalio rėmuose paskelbiamos tokios dienos. Mes žinojome, kad iškabinti Ukrainos vėliavą ant teatro yra svarbu, tačiau mes iškart taikėme į svarbesnį taikinį. Nemokamai priimti ukrainiečius žiūrėti mūsų spektaklius irgi yra labai gerai, tačiau tai dar ne veiksmas. Mūsų veiksmas Avinjone – kalbėti garsiai, drąsiai ir ryškiai apie tai, kas dabar skauda. Rimčiausias žingsnis, ką mes galėjome iš savo pusės padaryti, kuriam ruošėmės – tai būtent išvažiavimas į Avinjoną su naujai pastatytu spektakliu ukrainiečių tema“, – sako O. Polevikova.
Kai pasaulyje vyksta labai svarbūs įvykiai, menas siekia atspindėti tuos įvykius ir apie juos papasakoti.
LRDT vyr. režisieriaus manymu, kai pasaulyje vyksta labai svarbūs įvykiai, menas siekia atspindėti tuos įvykius ir apie juos papasakoti.
„Šiandien nei teatru, nei kokiu nors menu nepasitikima, ir mes supratome, kad norėdami papasakoti apie tai sąžiningai, turime rasti kitokį būdą. Realybė taip galingai įsiveržė į mūsų gyvenimą, kad panorome reaguoti į šiuos įvykius, bet nežinojome, kaip tai padaryti tikroviškai. Tapo aišku, kad kitokiu būdu nei liudininkų parodymų teatras, šios istorijos papasakoti neįmanoma“, – sako V. Gurfinkelis.
Jo teigimu, kiekvieno teatro kūrėjo akyse dėmesys ir parama Ukrainai, jos žmonėms tapo labai svarbūs.
„Pastaruoju metu Ukraina tapo tokiu skaudžiu tašku, kad kiekvieno teatro kūrėjo akyse išaugo ukrainiečių literatūros, dramaturgijos ir Ukrainos autorių reikšmė. Iš pradžių festivaliu „Mes – Ukraina’22“, o dabar ir spektakliu „Dievų saulėtekis“, mes norime išgirsti Ukrainos širdį ir savo meninėmis priemonėmis atskleisti šiuos jausmus žiūrovams“, – sako V.Gurfinkelis.
Maksimaliai atviri, drąsūs ir savo dvasios stiprybe stulbinantys aktoriai iš savo likimų, istorijų, nutikusių jų draugams ir artimiesiems, dokumentų ir faktų surankioja vientisą teatrinę freską.
Spektaklio „Dievų saulėtekis“ dramaturgas – Marius Ivaškevičius.
Spektaklio „Dievų saulėtekis“ dramaturgas – Marius Ivaškevičius. Spektaklyje vaidmenis kuria LRDT aktorė, ukrainietė Jevgenija Gladij, Jelena Bogdanovič, Aleksandra Metalnikova, o taip aktoriai Kristina Kisielovaitė, Kateryna Vyšneva, Svetlana Goldman, Iryna Klimenka, Anastasija Špakovskaja, Andrej Jevdokimov, Vaidotas Martinaitis. Spektaklio scenografė, kostiumų dailininkė – Irena Jarutis, vaizdo instaliacijų autorės – Olga Titova, Julija Titova, o muziką spektakliui kuria Andrej Jevdokimov.
„Dievų saulėtekio“ premjera Avinjone vyks net devynis kartus: liepos 15, 16, 19, 21, 22, 24, 25, 27 ir 28 dienomis.
Avinjono festivalis – seniausias teatro festivalis Europoje, kasmet vykstantis Prancūzijos pietuose. Festivalį 1947 m. įkūrė legendinis prancūzų aktorius ir režisierius Jeanas Vilardas. Spektakliai pristatomi Avinjono festivalyje rodomi po atviru dangumi miestų aikštėse, pagrindine žiūrovų sale tradiciškai tampa Popiežiaus rūmų Garbės kiemas.
