LNOBT renovacijos projekto sąmata, patvirtinta dar 2008 metais, siekė 22 mln. eurų. Iš jų iki 2017 metų panaudota jau 15 mln. eurų.
Pasak G.Kėvišo, teatro renovacija yra tęstinis projektas, kurio pirmasis etapas baigėsi 2009 m. Pagrindinė priežastis – ekonominės krizės pradžia: „2008 m. biudžete buvo numatytas pakankamai didelis finansavimas, besikeičiant vyriausybėms prasidėjo krizė, o kartu prasidėjo tyrimas [dėl investicijų į LNOBT skaidrumo]“, – sakė G.Kėvišas, pabrėždamas, jog kol vyko tyrimas, renovacija negalėjo būti tęsiama.
G.Kėvišo teigimu, tyrimas buvo nutrauktas 2012 m., o visi įtarimai panaikinti. Tiesa, tyrimas vėl buvo atnaujintas 2015 m. vasarą, tačiau teatro vadovai teigia apie tai sužinoję tik iš žiniasklaidos: „Tyrimas atnaujintas grynai formaliai tam, kad būtų galima ištirti iš Vokietijos, SBS kompanijos gautus dokumentus. Mūsų teatras yra pertikrintas, mes turime visas pažymas iš visų galimų institucijų, kad elgėmės teisingai“, – sakė G.Kėvišas, patikinęs, jog per šį laiką iš tyrėjų nesulaukė jokio kreipimosi.
G.Kėvišas teigė, jog būtent nutrauktas tyrimas leido 2014 m. pradėti galvoti apie renovacijos tęsimą, net iki tol buvo įgyvendinta tik apie 56 proc. suplanuotų darbų. Generalinis direktorius taip pat pabrėžė, jog nenorėjo renovacijai uždaryti viso teatro ir taip procesą baigti greičiau: „Mes pasirinkome tokį kelią, manydami, kad turime atlikti pareigą – statyti spektaklius ir juos rodyti, o renovaciją vykdyti tarp sezonų, vasaros metu.“
Pradėjus renovacijos darbus, LNOBT 2015 ir 2016 metais gavo apie 1,5 mln. eurų. 2017 m. teatras prašė 4 mln. eurų, tačiau paskirta suma buvo du kartus mažesnė. Pagrindinis numatomas darbas 2017 m. – apšvietimo technikos keitimas.
Direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas spaudos konferencijoje teigė, jog teatrui jau daugiau nei 40 m., tad kai kurios techonologijos, medžiagos, įrenginiai jau pasenę ne tik morališkai, bet ir fiziškai: „Kai kuriais atvejais tai gali būti ir pavojinga.“
Komentuodamas vakar pateiktą VPT išvadą, jog nusišalinimas nuo pirkimų, kuriuos laimėjo jo sūnaus valdoma įmonė „Riverside music“, buvo tik formalus ir neužtikrino skaidrumo, G.Kėvišas tvirtino su tuo nesutinkantis ir sprendimą artimiausiomis dienomis skųsiantis.
G.Kėvišas tikino dar prieš atsiduriant šioje situacijoje konsultavęsis su LNOBT Meno taryba, vėliau, kai LNOBT nutarė rengti „Riverside music“ atstovautų solistų, Londono simfoninio orkestro ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertus, jis kreipėsi į Valstybinę tarnybinės etikos komisiją, prašydamas paaiškinti, kaip turėtų elgtis.
„Aš nusišalinau nuo sprendimo. Tai, kokie veiksmai buvo po to nuveikti, jau sprendė kiti. Aš nežinau, ko reikėjo, kad mano nusišalinimas nebūtų formalus“, – sakė G.Kėvišas.
Valstybinė tarnybinės etikos komisija, tyrusi, ar šioje situacijoje nebuvo interesų konflikto, priekaištų neturėjo.
Kokia suma atiteko alikėjams, o kokia – tarpininkaujančiai sūnaus įmonei, G.Kėvišas neatskleidė, teigdamas, jog tai yra konfidenciali informacija.
Vis dėlto, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį pareiškė, jog G.Kėvišo pasiaiškinimai jos netenkina ir jam bus skiriama drausminė nuobauda. Su Liana Ruokyte-Jonsson kalbėjęsis G.Kėvišas teigė, jog ministrė apeliavo į etiką, ypač skandinavišką jos modelį: „Turiu pasakyti, kad etika gali būti ne tik skandinaviška, bet ir austriška. Austrijoje tikrai nebūtų buvę tokios problemos, kokia pas mus kilo problema. Taip, aš suprantu, kad situacija yra kebli, visada vengiau to dalyko, visada vengsiu, bet šioje situacijoje kitaip pasielgti nebuvo įmanoma. <...> Nesijaučiu kaltas. Tokios situacijos ne tik mane liečia, jų yra begalės, ne tik Lietuvoje, bet ir kituose pasaulio kraštuose“.
Paklaustas, ar ministrei pasiūlius trauksis iš pareigų, G.Kėvišas teigė apie tai galvosiantis tik tada, jei tokį pasiūlymą išgirs iš ministrės lūpų.