„Kartu su kitomis vėlyvosiomis G.Verdi operomis – „Otelu” ir „Simonu Bokanegra”, „Don Karlas” – mano mylimiausias šio kompozitoriaus šedevras. Čia vienas įtakingiausių XIX a. Italijos operos kūrėjų jau pilnai subrendęs: tai nebe tas G.Verdi, kurį daugelis atpažįsta iš akompanuojančios vokalui linijos. Čia kompozitorius giliai neria į dramaturgiją ir, pasitelkdamas muziką, kuria teatrą. Jei ankstesniuose jo kūriniuose pirmenybė buvo teikiama nuostabioms melodijoms, tai vėlyvojoje G.Verdi kūryboje kiekvienai natai tenka ne tik kompozitoriaus, bet ir dramaturgo dėmesys”, – pasakoja LNOBT operos meno vadovas S.Quatrini.
Pasak jo, „Don Karlas” gvildena daug temų – žinoma, ir meilės. „Italų operoje visada rasime meilės trikampį. Šioje operoje jis sudarytas iš soprano, boso ir tenoro partijų: kokia jausmų ugnis! Taip pat yra svarbūs baritono ir mecosoprano vaidmenys, taigi turime penkis pagrindinius veikėjus. Visgi tai labiau vyriškų balsų opera, kurioje dominuoja žemi balsai”, – tvirtina dirigentas.
Režisieriaus G.Krämerio pastatymą įkvėpė roko žvaigždės Davido Bowie dainos „Blackstar” vaizdo klipas ir jo siunčiama priešmirtinė atlikėjo žinutė. „Režisierius nusprendė reformuoti tai, ką su libretistu sukūrė G.Verdi: kad išryškintų kai kurias dramaturgines linijas, jis keitė operos scenų eiliškumą.
Jis kelia svarbius, aktualius klausimus: kokią įtaką religija, prietarai, tikėjimas daro politiniam pasauliui, kiek šiandieniniai politikai yra laisvi savo sprendimuose? Tarkim, Iranas – šalis, kurioje religija lemia politinį gyvenimą. O kokia būtų Lietuva, jei bažnyčia reguliuotų jos prezidento veiksmus? Mūsų aptariamoje operoje Ispanijos karalius Pilypas II yra stiprus su silpnaisiais, bet silpnas su įtakingais žmonėmis. Manau, svarbu suprasti demokratijos veikimo principą: tai nėra tik laisvė, tai – teisinga pusiausvyra tarp skirtingų jėgų valstybėje. Demokratija nėra tobula, bet ji gali tokia tapti, kai skirtingos jėgos yra gerai subalansuotos”, – dėsto S.Quatrini.
Tarp romantikos ir istorinių faktų
„Don Karlo” spektakliuose bus gausu debiutų ir ryškių pasaulinių žvaigždžių. LNOBT operos meno vadovas teigia, kad ši solistų sudėtis žiūrovui suteiks galimybę iš naujo pamilti operą „Don Karlas“. „Esu laimingas, kad turime viešnią iš Italijos – mecosopraną Teresą Romano, kuri anksčiau kaip sopranas dainuodavo Toską ir Turandot svarbiuose pasaulio teatruose. Po Covid-19 infekcijos jos balsas pasikeitė, ir solistė ėmėsi mecosoprano partijų. Ir ji – puikus mecosopranas. Vilniuje T.Romano įkūnys princesę Eboli, o Don Karlą dainuos iš Urugvajaus kilęs, bet JAV gyvenantis tenoras Gastonas Rivero”, – pristato svečius S.Quatrini.
Pirmą kartą Lietuvoje viešinti T.Romano Eboli vaidmenį atliks pirmą kartą. „Opera „Don Karlas“ suteikia mums galimybę apmąstyti prievartą ir priespaudą, kurios šiandien pasaulyje daugiau nei bet kada. Eboli yra vienas svarbiausių vaidmenų dramatinio mecosoprano repertuare. Pirmą kartą dainuosiu šią partiją ir pirmąkart esu Vilniuje. Tai dvigubas debiutas”, – džiaugiasi italų solistė.
Tenoras G.Rivero kaip Don Karlas debiutavo prieš 12 metų Budapešte. „Debiutavau labai ypatingomis aplinkybėmis. Vengrijos valstybinė opera turėjo problemų su numatytu tenoru ir ieškojo, kuo jį pakeisti. O aš tuo metu dainavau jų spektaklyje „Madam Baterflai“, ir jie turėjo tik du variantus: paprašyti manęs atlikti Don Karlo partiją arba atšaukti išparduotą spektaklį”, – pasakoja tenoras.
Tuo metu jis mokėjo tik vieną šios G.Verdi operos duetą, bet turėjo 48 valandas paruošti visam vaidmeniui. G.Rivero priėmė iššūkį ir kartu su pianistu dirbo po 15 valandų per parą. Don Karlas laikomas viena sudėtingiausių tenoro partijų G.Verdi operų repertuare: tiek dėl sudėtingų aukštų natų, tiek dėl skirtingų personažo interpretacijų ji reikalauja ypatingo meistriškumo.
Pasak G.Rivero, tikrasis Don Karlas, sprendžiant iš istorinės medžiagos, neabejotinai buvo viena pavojingiausių tų laikų asmenybių: nesubrendęs, nekontroliuojamo elgesio beprotis, nepagarbus žmonėms ir agresyvus su gyvūnais, kėlęs realią grėsmę Ispanijos karūnai ir visiems karališkosios šeimos nariams. Na, o mes turime dramaturgo Friedricho Schillerio Don Karlą – antiherojų, pasimetusį meilėje idealistą, ir G Verdi Don Karlą – temperamentingą romantinį herojų su itališka aistra.
Puikūs lietuvių solistų vaidmenys
Scenoje girdėsime ir porą lietuviškų debiutų: baritonas Steponas Zonys ruošia Markizo Pozos partiją, puikiai tinkančią jo balsui, o tarptautinėje arenoje išgarsėjęs bosas Tadas Girininkas pirmą kartą pasirodo LNOBT „Don Karlo“ pastatyme. „Pilypas – kiekvieno jauno boso svajonių vaidmuo. Kokia graži vien jo arija, dažnai skambanti koncertuose! Žinoma, tai viena mėgstamiausių iš daugelio mano jau dainuotų pagrindinių boso partijų”, – kalba T.Girininkas.
Sopranas Viktorija Miškūnaitė grįžta su Elizabetės Valua vaidmeniu, kurį, dirigento S.Quatrini teigimu, ji atlieka tobulai. „Don Karlas“ galėtų sudominti ir plačią Liudo Mikalausko gerbėjų auditoriją, nes smulkaus sudėjimo solistas čia dainuoja ant pečių nešdamas kitą žmogų.
„Labai dažnai matome pasaulio politikoje, kad prezidentas nebūna laisvas daryti sprendimus, už kuriuos balsavo žmonės. Tarkim, gėjų santuokų problema Lietuvoje susijusi su katalikų bažnyčia, darančia įtaką kai kuriems politiniams sprendimams. Tai nėra absoliuti laisvė, o demokratija kalba apie laisvę, kurioje gėjai taip pat gali kurti šeimas. Kai religija tampa svarbesnė už politiką, visada prasideda problemos“, – reziumuoja S.Quatrini.
