Muzikinio teatro žanras atkeliavęs iš Ispanijos
Sarsuelos (isp. Zarzuela) žanrui būdingas vokalo, dialogų ir šokių derinys. Jis šiek tiek primena prancūzų komiškąją operą ar vokiečių „Singspiel“, kuriems lygiai taip pat yra būdinga kalbamųjų ir dainuojamųjų scenų kaita.
Ši operetė – tai profesoriaus Vladimiro Prudnikovo mintis:
Aš paprasčiausiai įsimylėjau tą aistringą ispanišką muziką.
„Idėja sukurti šį spektaklį gimė prieš šešerius metus, keliaujant po Ispaniją. Ten man teko lankytis įvairiuose teatruose, taip pat ir flamenko spektakliuose. Aš paprasčiausiai įsimylėjau tą aistringą ispanišką muziką.“
V.Prudnikovas taip pat yra ir šio spektaklio muzikos vadovas – jis surinko muzikinę medžiagą bei parašė siužetą.
„Ta aistringa muzika iš šalies gali pasirodyti lengvai atliekama, tačiau taip tikrai nėra. Turėjau daug domėtis, bendrauti su artistais iš Ispanijos“, – pasakoja V. Prudnikovas pranešime spaudai.
„Sarsuelos“ pasirodymas LNOBT yra ketvirtoji kūrinio redakcija – pirmasis bandymas vyko Klaipėdos muzikiniame teatre 2017 metais.
Šokis – neatskiriama spektaklio dalis
„Tai yra tikrai didelė atsakomybė, nes flamenko menas nėra lengvas – muzika ir ritmas yra tikrai labai sudėtingi. Didžiuojuosi artistais, kurių dauguma nėra šokėjai, už jų pastangas“, – aiškina Juratė Sodytė, operetės režisierė ir choreografė, nemažai prisidėjusi prie kūrybinio proceso. – Negalėjome dirbti visi kartu, negalėjome dirbti kasdieną. Lygis, kuris yra pasiektas, yra fantastiškas.“
Menininkai neslepia, jog sunkiausia pasiruošimo dalis buvo šokis: „Sunkiausia sujungti šokį – rankas ir kojas – bei dainavimą. Tikrai reikėjo perlipti per save, kad pavyktų“, – teigia Tomas Pavilionis, spektaklyje atliekantis Migelio vaidmenį.
O Mickaelis Spadaccini, iš Italijos kilęs tenoras, su šypsena sako, kad „kūrybinė komanda padarė iš neįmanomo įmanoma“ išmokydama jį ne vien šokti, bet ir pamilti jį.
Kelionė po Ispaniją... kelionė po Lietuvą?
Jurgita Skiotytė Norvaišienė, generalinio direktoriaus pavaduotoja, kuri kalbino operetės komandą spaudos konferencijos metu, užsiminė, jog šį kartą dirigentas dirbs ne su orkestru, o su ansambliu.
Šį spektaklį pavadinčiau muzikine kelione ispanų kultūros keliais.
„Operetės metu skambės ir kiti žanrai, tokie kaip europinis ir argentinietiškas tango... Šį spektaklį pavadinčiau muzikine kelione ispanų kultūros keliais“, – sako dirigentas Martynas Staškus.
Choreografė J.Sodytė tikino: „Norime, kad publika būtų ne vien publika. Norime, kad jie būtų tavernos lankytojai. Būtent dėl šios priežasties salėje paliksime šiek tiek šviesos, kad atėję pažiūrėti spektaklio, žmonės jaustųsi kartu su mumis.“
„Spektaklį reikėjo paruošti per nedidelį laiko tarpą ir gan kukliomis finansinėmis sąlygomis“, – priduria J.S.Norvaišienė.
„Mažieji pastatymai yra labai svarbūs – dėl jų paprastumo yra galimybė juos parodyti ir regionui, ne vien sostinei“, – aiškina J.Sakalauskas.
„Prie geležinės uždangos“ spektaklių ciklas
„Teatras šalia didžiųjų veikalų pradeda ir mažųjų pastatymų ciklą. Kai kuriems spektakliams reikia kelių parų pasiruošti – ne visi gali būti rodomi vieni po kitų. O mūsų publikos poreikis yra didelis, todėl šią vasarą rengiame taip pat ir mažąjį repertuarą, kurio spektakliai gali būti rodomi didžiojoje salėje tuo pat metu, kai yra montuojami kiti spektakliai“, – pasakoja J.Sakalauskas.
Mažojo repertuaro spektaklių, kuriems nereikia didelio scenografinio pasiruošimo, metu yra nuleidžiama geležinė uždanga. Tokiu būdu, kai vienoje scenos pusėje vyksta pasirodymas, kitoje – ruošiamasi kitam, kiek didesniam spektakliui.
Kūrybos procesas atviras kiekvienam šeimos nariui
Spektaklio „Sarsuela“ sudėtis yra šiek tiek netradicinė, labai įvairi – yra stažuotojų, solistų, choro artistų, šokėjų ir net aktorių.
„Dėl šio projekto yra galimybė visam kolektyvui prisijungti prie kūrimo proceso. Kiekvieno indelis yra labai svarbus – nesinori, kad aktoriai būtų kaip varžteliai mechanizme. Visada norėjosi kurti teatrą, kur žmogus vieną dieną asistuoja žinomam scenografui, o kitą dieną jau kuria pats“, – pasakoja J.Sakalauskas.
„Po pandemijos visiems labai norėjosi suprantamų, paprastų, bet ne prastų dalykų. Taip laukėme, kada galėsime susigrąžinti žiūrovą į sales ir suteikti jam galimybę pajausti šilumą ir bendravimo džiaugsmą, kurį suteikia opera ir kultūra.“
Į premjerą bus įleidžiami ir lankytojai, neturintys galimybių paso, tačiau vietų skaičius ribotas.
