Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“, pirmą kartą išleistas 1989 metais ir netrukus sulaukęs milžiniško susidomėjimo, yra vadinamas moderniuoju miesto epu. Jame atskleidžiama šiuolaikinės visuomenės socialinės sanklodos problematika. Kaip teigia performanso autorius Matas Drukteinis, temos, keliami klausimai ir svarstymai aktualūs dar ir dabar.
„Šis romanas įstabus tuo, kad jis puikiai parodo – maždaug keturiasdešimt metų, skaičiuojant nuo tada, kai R.Gavelis rašė šį kūrinį, visuomenės mentaliteto kaitai yra niekinis skaičius. Skaitydami „Vilniaus pokerį“ galime beveik žodis žodin atrasti diskusijų, kurias girdime šiandien, ryte matytų žiniasklaidos antraščių ir minčių, kurios mus neapleidžia“, – teigia kompozitorius.
Anot kūrėjo, romanas dabar netgi dar svarbesnis: „Pastaruoju metu matome ryškų visuomenės pasidalijimą, demagogiją, populizmą, taip pat paradoksalų reiškinį: tuo pačiu metu vykstančią vertybinę skirtį ir vidinę vertybių niveliaciją. Trumpiau tariant, visuomenės ir žmogaus hipokritiškumą, kuris kartais visai netyčia nutinka ir dėl to, kad nemokame neutraliai, bet atvirai pažiūrėti į save, šalia esantį ir visą visuomenę.“
R.Gavelio „Vilniaus pokerio“ inspiruotas ir juo paremtas kūrinys sujungs muziką, dramos veiksmą bei erdvę – Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčią. Ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai: čia vyko romane aprašomas Vilniaus pokerio koncertas. Kūrinyje pagrindinis herojus Vytautas Vargalys tiria viską valdančios jėgos – JŲ – egzistavimą. Detektyvas pinasi su meilės istorija, savęs ir pasaulio suvokimo ieškojimais. Vilnius čia taip pat svarbus – jis ne tik veiksmo vieta, bet kartu ir aktyvus pasakojamos istorijos dalyvis.
„Vilniaus pokeris. Laiko upė“ tai kūrinio interpretatorių – Mato Drukteinio, aktorių Gedimino Rimeikos ir Julijos Šatkauskaitės – romano ir tikrovės siurreali projekcija. „Vilniaus pokerio“ istorija jungiasi su šiandienos refleksijomis. Vytautu Vargaliu ar Lolita, kanukais ar JAIS galime tapti kiekvienas. Pamatuojama tikrovė ir individualus realybės suvokimas, pripažintas visuomenės narys ar esantis jos paraštėse, sveikas protas ar haliucinacijos – buvo, bus, galėtų būti: viskas yra visa ir ribos pamažu išsitrina.
Matas Drukteinis neslepia: šis performansas – socialinė kritika, kurią keičia (savi)kritika individualiam žmogui. „Svarbu paminėti, kad kūriniu nesiekiame moralizuoti, nors visą R.Gavelio romaną galime suvokti kaip vieną didelį didaktinį veikalą. Vis dėlto, kas atskleidžiama romane ir kas aktualu man pačiam: žmonių nei taip greitai, kaip norėtume, nei per prievartą nepakeisime. Tačiau turime mokytis suprasti vienas kitą. Kartu priimti, kad kiekvieno iš mūsų realybės suvokimas skiriasi ir negalime vienas kitam primesti norimų normų. Akivaizdu, turime iš naujo „permąstyti“ save ir aplinką, kurioje esame. Tam šis kūrinys puikiai tinka – iš šono pažvelgti į sudėtingą žmogaus gyvenimą, kuriame susijungia priežastys ir pasekmės, nekalti
apmąstymai ir žiaurūs veiksmai, nevaldomi troškimai ir neveiksnumas. Paradoksų pilni žmonės kuria lygiai tokią pačią visuomenę“, – mintimis dalijasi M.Drukteinis.
Moderniojo epo metastazę nuolatos lydės ir gyva muzika, kurią įkūnys Vokalinio meno tinklo atlikėjai. Tai garsai, kurie skamba einant pro šalį, groja ausyse ar neapleidžia galvoje. Balsai, kuriuos kartais valdome mes, o kitą kartą – jie mus. Muzika čia tampa Vilniaus Lolita – viliokle palydove, naratyvo pasakotoja ir vidinio pasaulio atspindžiu.
„Vilniaus pokeris. Laiko upė“ taip pat skirtas ir sostinės jubiliejaus, vyksiančio 2023 metais, minėjimo pasiruošimui. Performansą prodiusuoja viešoji įstaiga „Meno genas“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Bilietus galima įsigyti „Paysera“ platformoje. Daugiau apie renginį „Vilniaus pokerio“ internetiniame puslapyje.
