„Visuotinai žinoma, kad surasti teatrinę formą romanui, o juo labiau eiliuotam romanui, neįtikėtinai sunku. Gal todėl „Eugenijaus Onegino“ sceninės traktuotės dažniausiai apsiriboja skaitovų programomis, interpretacijomis šiuolaikinėje operoje ir net balete, o štai dramos teatre tokios interpretacijos ypač retos. Bet Tuminas, neslepiantis savo ypatingo prieraišumo klasikai, surizikavo pabandyti. Tai ne pirmasis jo bandymas išversti į scenos kalbą didingą poezijos kūrinį – Vachtangovo teatro repertuare didžiulės sėkmės susilaukė teatro meno vadovo pastatytas Lermontovo „Maskaradas“, – praneša Rusijos informacinė agentūra RIA. – Bendraudamas su žurnalistais priešpremjerinės spaudos konferencijos metu R.Tuminas sakė: „Kas gali būti geriau už Puškiną, Lermontovą, Čechovą, Gogolį? Su amžiumi pavargsti pasakoti trijų veiksmų pjesių istorijas – norisi grįžti prie literatūros, atrasti literatūroje teatrą. Įtraukti į spektaklio sukūrimą aktorius, kartu sukurti spektaklį iš savo patirčių, žinių, kultūros.“
Vienas garsiausių Rusijos teatro ir kino aktorių Sergejus Makoveckis spektaklyje kuria subrendusį, daug gyvenime mačiusį Oneginą (pagrindinį herojų jaunystėje vaidina aktorius Viktoras Dobronravovas). Makoveckio kuriamas herojus nieko nesukūrė, nieko neįgijo, bet nori, kad jį mylėtų, kad užpildytų jo vidinę tuštumą.
„Mes visi, kuo beužsiimtumėme, reikalaujame meilės ir pagarbos. O už ką, ką mes padarėme? Sielose – tuštuma. Kodėl mes atsidūrėme tokioje būklėje? Analizuoti šią tuštumą labai įdomu“, – žiniasklaidai sakė Makoveckis.
Anksčiau režisierius R.Tuminas yra teigęs, kad nori sukurti spektaklį apie Tatjaną – tą Tatjaną, kurią reikia „išaukštinti, papuošti ją pelnyta karūna“, nes, pasak Dostojevskio, „Tatjana gilesnė už Oneginą ir, žinoma, išmintingesnė už jį...“
E.Vachtangovo teatro nuotr./Vilma Kutavičiūtė spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ |
„Emociniai spektaklio taškai visą laiką kito. Iš pradžių tai buvo pasakojimas apie Tatjaną. Išsitiesinus spektaklio kreivei, išryškėjo galinga Onegino linija. Mano herojus jau pagyvenęs: jam maždaug 55-eri. Istorija vyksta praėjus 35 metams po to, kai jis sulaukė galutinio Tatjanos atsisakymo ir išvažiavo iš Peterburgo. Jis peržiūri savo praeitį ir bando suprasti, kaip gyventi toliau. Tatjana – nuostabios moters sielos pavyzdys. Ji palieka Onegine savo meilę ir savo jaunystę. Ji – suprantantis ir ieškantis vertybių žmogus. Tuo tarpu Oneginas – tuščias savimyla – tokių šiuo metu labai daug tarp mūsų. Jų nedomina Tėvynė, jie tik deklaruoja ir tuščiažodžiauja, laukdami didelės nacionalinės idėjos, dvasinių sukrėtimų, nors visiškai nieko dėl to nedaro. Tai egoistai ir niekšai. O moterys, kaip tai dažnai būna, myli niekšus“, – sakė R.Tuminas.
E.Vachtangovo teatro premjeroje vaidina 29 aktoriai. Lietuvai ypač svarbu, kad viena iš pagrindinių – Tatjanos – vaidmenų atlikėjų yra lietuvaitė, neseniai GITIS aktorinį pabaigusi Vilma Kutavičiūtė. Sparčiai Maskvoje populiarėjanti jauna aktorė jau sukūrė keletą įsimintinų vaidmenų kine ir teatre. V.Kutavičiūtė sukūrė vaidmenį Lietuvos kino režisierius Roko Zabarausko filme „Kriminalinė melodrama“. Garsaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus anūkė iš karto po studijų GITIS baigimo 2012 metais tapo Vachtangovo teatro studijos aktore.
Premjerinio „Eugenijaus Onegino“ kūrybinės komandos branduolys – scenografas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas, choreografė Andželika Cholina. Kompozitoriui F.Latėnui šiuo metu ypač intensyvus kūrybinis metas – MCHAT‘e vasario pabaigoje pristatoma ir režisieriaus Konstantino Bogomolovo premjera „Idealus vyras. Komedija“ pagal O.Wilde'ą, kuriai muziką kuria Faustas Latėnas.