Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mažojo teatro trupei – Rusijos žiūrovų ir kritikų komplimentai

Vilniaus mažojo teatro trupė vos prieš keletą dienų grįžo iš visą savaitę trukusių gastrolių Rusijoje, kur sausakimšose salėse buvo parodyti net trys režisieriaus ir teatro meno vadovo Rimo Tumino sukurti spektakliai: Jaroslavlio mieste vykusio tarptautinio F. Volkovo vardo teatro festivalio publikai pristatytas N. Gogolio „Revizorius“, o 90 metų jubiliejų švenčiančio Maskvos Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro žiūrovai išvydo „Revizorių“ ir M. Ivaškevičiaus „Madagaskarą“.
Spektaklis „Revizorius“
Spektaklis „Revizorius“ / VMT nuotr.

Teatro išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad savotiška tarptautinio Volkovo festivalio tema jau trejus metus iš eilės tapo devizas „rusų dramaturgija pasaulio kalbomis“ ir, anot rusų teatrinės spaudos, „ryškiausiai ir savičiausiai šią festivalio rengėjų idėją įkūnijo lietuvių Mažojo teatro „Revizorius“, kurį režisavo Rimas Tuminas“. Beje, vilniečių spektakliui buvo patikėta garbė uždaryti šį jau 12 kartą rengtą festivalį.

Ir nors prieš spektaklį vietinėje spaudoje daugiausiai šmėžavo gastrolėse Gorodničiaus vaidmenį atlikusios rusų teatro žvaigždės Sergejaus Makoveckio pavardė ir veidas, pasibaigus spektakliui ne mažesnių Jaroslavlio teatro mėgėjų ovacijų susilaukė lietuvių aktoriai.

Beveik 1000 žiūrovų talpinančią Jaroslavlio F.Volkovo dramos teatro salę sausakimšai užpildžiusios festivalio publikos audringų aplodismentų ir kritikos komplimentų susilaukė itin žaismingai Chlestakovą suvaidinęs Arūnas Sakalauskas, su aistringu azartu savo personažus kūręs Arvydas Dapšys, Eglė Gabrėnaitė, Ilona Kvietkutė ir kiti Mažojo teatro aktoriai.

Ir nors Jaroslavlyje bei po poros dienų Maskvos J.Vachtangovo teatre rodytas spektaklis buvo vaidinamas dviem kalbomis – S.Makoveckis kalbėjo rusiškai, o lietuvių aktoriai, aišku, lietuviškai – tai anaiptol netapo spektaklio trūkumu. Priešingai, pasak teatro kritikų, „tai, kad herojai kalba skirtingomis kalbomis aktoriams suteikia sceninio „draivo“ ir atskleidžia pagrindinį šio spektaklio paradoksą ir vidinės jėgos paslaptį – kalbinis atstumas, nesupratimas to, ką kalba scenos partneris, išryškina plastikos, mimikos, intonacijos svarbą“.

Pasibaigus spektakliui Maskvos publika Mažojo teatro aktorių nuo scenos nepaleido bene 10 minučių.

Uždarius festivalį Jaroslavlyje Mažojo teatro trupė persikėlė į Maskvą. Pačiame miesto centre, Arbato gatvėje įsikūrusiame Rimo Tumino vadovaujamame J.Vachtangovo teatre, šįmet švenčiančiame 90-ąjį sezoną, vyko jubiliejinis vakaras ir naujausio R.Tumino spektaklio „Uostas“ premjera, tapusi savotiška vyriausiosios teatro aktorių kartos gulbės giesme. Pasveikinti J.Vachtangovo teatro trupės ir jai vadovaujančio režisieriaus iš Lietuvos atvyko ne tik „visa teatrinė Maskva“, bet ir Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas. O Vilniaus mažojo teatro dovana „vachtangoviečiams“ tapo spektakliai „Revizorius“, „Madagaskaras“ ir specialus teatralizuotas šventinis sveikinimas, kurį parengė jaunoji teatro aktorių ir režisierių karta.

Pirmąjį vakarą parodyta lietuviška rusų literatūros klasiko N.Gogolio „Revizoriaus“ interpretacija maskviškę publiką pribloškė ir puikia aktorių vaidyba, ir netikėtais režisūriniais sprendimais. Kaip teigė teatro kritikė Anastasja Arefjeva, „stiprus poreikis tikėti ir tuo pat metu suvokiama tikėjimo neįmanomybė – daugelio Tumino spektaklių leitmotyvas. Todėl taip sukrečia spektaklio finalas, kurį Tuminas išsprendžia kaip neišplaukusį Nojaus laivą: ant plaustų, po negailestingu lietumi atsidūrę herojai sužino apie „velnišką apgavystę“. Apie tikrąjį revizorių čia ir kalbos nėra. Tai, kas baisiausia, jau atsitiko – tikėjimas kitu žmogumi, savimi, gyvenimu iš pradžių buvo suteiktas, o po to – atimtas...“

Ir jei gan konservatyviai Maksvos teatrinei publikai dar kilo tam tikrų klausimų dėl „Revizoriaus“ interpretacijos, kildavo pagunda ne visai sąžiningai lyginti Tumino spektaklį su Gogolio pjese, tai po paskutinį vakarą parodyto M.Ivaškevičiaus „Madagaskaro“ – nė menkiausios abejonės aktorių meistriškumu, režisieriaus koncepcija ar dramaturgo išmone nekilo.

Pasibaigus spektakliui Maskvos publika Mažojo teatro aktorių nuo scenos nepaleido bene 10 minučių, o teatro kritikė per daug netuščiažodžiaudama, paprastai ir aiškiai parašė: „šis spektaklis – tai retas, kiekvieno mąstančio žiūrovo (ir kiekvieno kritiko) laukiamas atvejis, kai vienu metu tampa ir labai juokinga, ir labai liūdna. Spektaklis – talentingas ir apie gyvenimą. Vienu žodžiu, tai juk Tuminas – kitaip jis nestato.“

Grįžę iš gastrolių Mažojo teatro aktoriai tuoj pat pasinėrė į darbų sūkurį – jau visai netrukus teatro ir ypač aktorės Eglės Gabrėnaitės talento gerbėjų laukia nauja premjera – spektaklį „Motina (Vasa Železnova)“ pagal Maksimo Gorkio pjesę stato jaunas teatro režisierius Kirilas Glušajevas. Spektaklio premjera – jau gruodžio 9 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?