Esant tokiai situacijai, politikai žengė turbūt patį išmintingiausią žingsnį – nusprendė atidėti sprendimo priėmimą dėl Kauno mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos. Klausimas dėl Kauno šokio teatro „Aura“ sujungimo su Kauno pantomimos ir plastikos teatru buvo išbrauktas iš darbotvarkės dar posėdžio pradžioje. Kitas tarybos posėdis vyks balandžio 5 d.
Kitas „optimizavimo“ planas pavyko. Taryba pritarė siūlymui į vieną biudžetinę įstaigą „Santaka“ sujungti tris iš keturių miesto biudžetinių koncertinių įstaigų: Kauno bigbendą, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ ir Kauno muzikos ansamblį „Ainiai“. Teigiama, kad bus sujungtos tik kolektyvų administracijos.
Intrigos teatro viduje
Valdantieji tikina, kad optimizavus miesto kultūros įstaigų valdymą, būtų taupomos lėšos, jų veikla taptų efektyvesnė. Tačiau jokių konkrečių finansinių skaičiavimų, kokią naudą miestui atneštų toks optimizavimas, nėra.
Kyla įtarimų, kad sujungimų iniciatoriai turi kitų priežasčių ir tikslų. Vienas jų – Kauno mažajame teatre jau penkerius metus tęsiasi nesutarimai tarp šio teatro direktoriaus, aktoriaus Audriaus Baniūno ir meno vadovo, režisieriaus Vytauto Balsio. V.Balsys ir Mažojo teatro aktorius Ramūnas Šimukauskas yra įsitikinę, kad teatro prijungimas prie Kauno kino studijos panaikintų dvivaldystę. Tačiau A.Baniūnas ir kiti Kauno teatralai kategoriškai pasisako prieš susijungimą. Beje, paaiškėjo, kad V.Balsys puse etato dirba meno vadovu kino studijoje.
Opozicija neatmeta galimybės, kad teatrus norima sujungti, siekiant miesto centre atlaisvinti vertingus pastatus.
Protestavo prieš sujungimą
Menui neabejingi kauniečiai ketvirtadienį, vykstant tarybos posėdžiui, savo nepritarimą teatrų sujungimui išsakė surengę išradingą protesto akciją, pavadintą filmo „Kaip savivaldybės napoleonai per kultūrą kėlėsi“ kūrimu. Taip pasišaipyta iš dosniai savivaldybės remiamos vasarą vyksiančios Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu inscenizacijos. Jai iš miesto biudžeto numatytas net ketvirtis milijono litų.
Prieš savivaldybės pastatą buvo teatrališkai patiestas kilimą primenantis didelis popieriaus lapas, su užrašu „Kultūra“. Per jį per kelias minutes, simboliškai sutrypdami „kultūrą“, pražygiavo keli šimtai kauniečių, susiskirsčiusių į devynių žmonių grupeles, o visam paradui vadovavo aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.
Trumpą „flashmobą“ vainikavo visų akcijos dalyvių susikabinimas už rankų, reiškiantis, kad „jei reikia, mes galime suvienyti savo jėgas ir pakovoti už save“.
„Mes visi suprantame, kad miestui reikia taupyti. Tačiau kodėl su mumis nesikalbama? Jie sukuria įvairiausias kultūros ir meno tarybas, kaltina mus neaktyvumu (A.Žiurauskas yra Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas – red. past.), kad neturime savo pozicijos, bet kaip mes galime ją turėti, jei tik iš žiniasklaidos sužinome naujienas, kurios mus konkrečiai liečia?“ – sakė A.Žiurauskas.
Rinks centus sumokėti baudą
A.Žiurauskas patikino, kad ši žaisminga, tačiau visai ne džiaugsminga protesto akcija – pirmoji, tačiau tikrai ne paskutinė, jei miesto politikai neatsisakys idėjos sujungti Kauno kultūros įstaigas.
Netrukus spontaniškai gimė ir antrosios akcijos idėja. Po renginio prie A.Žiurausko priėjo policijos pareigūnė, surašiusi šaukimą atvykti į policijos nuovadą pasiaiškinti dėl renginio. Jam gresia administracinė nuobauda.
Aktyvus visuomenininkas architektas Audrys Karalius baudai pinigus surinkti pasiūlė A.Žiurauskui aukojant po kelis centus.
Nepritaria ir ministras
Mechaniniam miesto kultūros įstaigų sujungimui nepritaria ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis trečiadienį laišku kreipėsi į Kauno merą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad savivaldybės planuojama kultūros įstaigų pertvarka ne tik nesutelkia kultūros žmonių spręsti iškylančias problemas, bet ir akivaizdžiai neduotų planuojamų rezultatų.
Ministro nuomone, įvairiapusį Kauno kultūros gyvenimą kurianti bendruomenė turėtų būti įtraukta į planuojamų pertvarkų planavimo procesą ir įvertinta jų ekspertinė nuomonė. Jeigu būtų kviečiama, Kultūros ministerija pasirengusi dalyvauti diskusijose dėl optimalaus institucijų modelio ar kitų kultūros sistemos pertvarkų.
Tikslas – vertingos patalpos?
Rytis Šatkauskas, Kauno tarybos narys, Darbo partijos frakcijos narys: "Viena iš versijų, kodėl iš tiesų atliekami pakeitimai kultūros srityje, yra ne noras taupyti, o siekis į privatizuojamųjų objektų sąrašą įtraukti dar vieną vertingą Kauno pastatą.
M.Daukšos gatvės 34-ajame name yra įsikūrusios trys įstaigos – „Kauno mažasis teatras“, „Kauno plastikos ir pantomimos teatras“ bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius. Beje, pastarasis, vykdant reorganizaciją, taip pat yra jungiamas su kitu savivaldybės skyriumi, kuruojančiu turizmą.
Jei visos trys įstaigos bus sujungtos su kitomis organizacijomis ar skyriais, laisvas liks trijų aukštų pastatas, esantis Senamiestyje. Kuo gi jis nepatrauklus parduoti, kai Kaune jau mažai liko ką parduoti?“
Šis straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „15min“. Visą savaitraštį skaitykite čia.
