Devyni jaunieji tekstų kūrėjai gavo galimybę kurti pjesę su rašytojais Sigitu Parulskiu ir Piotru Gruszczynskiu. Šių metų festivalio tema buvo mitas, juo remdamiesi dalyviai kone pusmetį konstravo naujus tekstus, kuriuos lapkričio pradžioje bus galima išgirsti skaitomus aktorių. Visi renginiai nemokami.
Kūrybinės dirbtuvės prasidėjo vasarą
Intensyvių komandinių ir privačių sesijų metu vasarą ir rudenį savo idėjas kartu su P. Gruszczynskiu ir S. Parulskiu vystė kviestiniai dramaturgai Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė ir Mindaugas Nastaravičius bei penki konkursą laimėję jaunieji tekstų kūrėjai – Augustas Sireikis, Virginija Rimkaitė, Jevgenija Karpikova Dovilė Statkevičienė, Andrius Jevsejevas ir – laisvojo klausytojo teisėmis – Aleksandr Špilevoj.
Rašantiesiems buvo siūloma per konkrečius mitologinius personažus ar žinomų mitų naratyvus perteikti šiandieninės tikrovės atspindį. Nuo mito buvo tolta ir vėl prie jo grįžtama, kūrybines kančias keitė įkvėpimas, vienus aplankęs anksčiau, kitus – vėliau, trečių – atidėtas... Lapkričio pradžioje žiūrovai yra kviečiami susipažinti su jaunaisiais kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusiais dramaturgais ir jų mentoriais bei pasiklausyti keturių pjesių skaitymo.
Špilevojaus dialogas su Vyrypajevu – lapkričio 3 d.
Pirmosios pjesės – aktoriaus Aleksandro Špilevoj pjesės „Babelis“, kurią įkvėpė Ivano Vypyrajevo kūryba, – skaitymas vyks lapkričio 3 d. LNDT Studijoje. Laisvojo klausytojo teisėmis dirbtuvėse dalyvavęs jaunasis dramaturgas kūrybinio proceso pabaigoje pateikė naują savo pjesę, su kuria bus kviečiami susipažinti ir žiūrovai.
„Babelis“ – tai kūrinys apie žmonių tarpusavio nekalbėjimą ir to nekalbėjimo pasekmes. Vieni pjesės herojai negali kalbėti, nes bijo sugriauti santykius, nes atprato kalbėti apie tai, kas jiems yra iš tikrųjų svarbu, kitiems kalbėti atvirai neleidžia jų senos nuodėmės, paslaptys ir melai, kuriuose jie skęsta. Dar kiti nekalba ir nebendrauja, nes pasineria tik į save ir savo ambicijas, tad tikras kontaktas su kitu žmogumi jiems tampa neįmanomas. Jie ne tik nekalba, bet ir negirdi, kai kas nors pabando pasakyti kažką tikro jiems patiems.
Veikėjai, praradę kontaktą vieni su kitais ir su savo vidiniu pasauliu, kuris mėgina juos pažadinti gyvenimui ir kontaktui su gyvybe, esančia ir juose, ir kituose žmonėse. Teksto autorius Aleksandr sako: „Ši pjesė yra mano bandymas užmegzti kūrybinį dialogą ir pokalbį su mano mylimu dramaturgu ir vienu pirmųjų mano dramaturgijos mokytojų – Ivanu Vyrypajevu.
Pjesėje bandau atrasti bendrą kalbą su juo ir jo kūryba, todėl akyliausi su jo dramaturgija susipažinę žiūrovai atras „Babelyje“ kai kuriuos epizodus ir netgi kelis personažus iš jo gerai žinomų pjesių. Jie trumpam užsuks aplankyti mano pjesės pagrindinių personažų.“
„Babelis“ jau ne pirmoji Lietuvos rusų dramos teatre vaidinančio aktoriaus Aleksandro Špilevoj sukurta pjesė. Šiemet Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programoje nutarta suteikti galimybę Aleksandrui režisuoti savo paties parašytą pjesę „Neišmoktos pamokos“. Tas pats tekstas Dalios Tamulevičiūtės vardo dramaturgijos konkurse buvo pripažintas įdomiausiu ir jam suteiktas 20 tūkst. eurų prizinis fondas, siekiant pristatyti spektaklį Lietuvos rusų dramos teatro scenoje, režisuojamą Jono Vaitkaus ir Airidos Gintautaitės, o rugsėjį Maskvoje, šiuolaikinės dramaturgijos konkurse „Liubimovka“, „Neišmoktos pamokos“ buvo įtrauktos į geriausių pjesių sąrašą. LNDT Aleksandr Špilevoj vaidina spektakliuose „Atžalynas“ ir „Visuomenės priešas“.
Kiekvienos moters monologas – lapkričio 5 d.
Tuo tarpu kita aktorė, besimatuojanti dramaturgės vaidmenį, Jevgenija Karpikova teigia visuomet norėjusi parašyti tekstą, kurį galėtų skaityti bet kuri moteris. Lapkričio 5 d. 19 val. LNDT Studijoje bus pristatyta jos mono-pjesė „Lilitos monologai“. Pasak Jevgenijos, ji siekė parašyti drąsų tekstą, kuris iššoktų lyg patranka. „Tekstas suskambėjo tą akimirką, kai pirmą kartą išgirdau jį iš šono. Kai pirmą kartą jį perskaitė Žana Gončiar, supratau, kad tekstas visgi ne tik apie mane. Nors man, kaip rusaitei, sunku buvo rašyti lietuviškai – ne dėl tautybės, tiesiog – kita melodika, kita organika, kita kalba. Šį kūrinį rašiau absoliučiai jusliškai, skirtą visoms moterims, neatsižvelgiant į jų amžių, tautybę ar socialinį statusą“, – sako Jevgenija Karpikova.
Pasak Jevgenijos, ji visuomet norėjusi parašyti pjesę apie nuodėmingą moterį, tačiau kūrybinių dirbtuvių eigoje tekstas virto pasakojimu apie tikrą, gyvenimišką, mūsų visų draugę ar kaimynę. Mitas, anot autorės, tapo mokytoju, „nustatė teksto temperatūrą“. „Lilitos monologai“ – tai pasakojimas apie moterį, kuri norėjo gyventi kitaip. Nepriklausomai nuo vyro, kitoniškai, pagal savo taisykles. „Norėjau pavaizduoti patologišką moters pasaulį, neturintį logikos, bet tuo pat metu operuojantį „tradiciniais“ mūsų visuomenės principais, – teigia Karpikova, – norėjau, bet pavyko kitaip. Pavyko labai intymiai, jusliškai, tarsi tai būtų pokalbis virtuvėje“.
Jaunųjų nerimas – lapkričio 4 d.
Tarp dviejų Lietuvos rusų dramos teatro aktorių pjesių skaitymų lapkričio 4 d. 19 val. LNDT studijoje įsiterps lietuvių literatūros ir filosofijos studijas Vilniaus universitete krimtusio Augusto Sireikio pasakojimas „Aktų salė“. Anot jaunojo autoriaus, ši pjesė – tai istorija apie „užspaustą“ jauno žmogaus nerimą, kylantį iš įtempto santykio su šiuolaikiniu pasauliu. Tai žvilgsnis į hipsterių, pozityvistinių progreso ideologijų, niekur nedingusio postmodernizmo, susvetimėjimo su tauta ir istorija, mados, įvaizdžių ir laisvės, kuri įgyjama be kovos, kartą. Tai bandymas rasti bendras jai baimes bei idealus. Pasak Sireikio, neatsitiktinis čia ir Prometėjo mitas – po didžiųjų pasakojimų, didžiųjų vertybių ir didžiųjų dievų mirties, po to, kai senojo titano vogta ugnis tampa visiems prieinama preke, prometėjiška ambicija, jos reikmė bei pavojai prašosi būti apmąstyti iš naujo.
Jaunasis dramaturgas pasakoja, kad „Versmės“ dirbtuvės jam buvo puiki proga ne tik mokytis iš gausios patirties turinčių dramaturgų, tačiau ir kritiškiau įvertinti savo idėjas bei jų raišką tekste: „Darbas su S.Parulskiu buvo lyg variklio išardymas – užuot sulipdžius turimas idėjas, veikėjų vizijas ar jau parašytus monologus, reikėjo tiksliai apsibrėžti pjesės struktūrą.
Nors kartais rodosi, jog tekstas gali tiesiog „plaukti“, tačiau ilgainiui itin vertinga pasirodo prieš rašymą susiformuoti aiškų ir detalų planą, kuris neleistų nuklysti į su pagrindine idėja mažiau susijusias peripetijas. O su P.Gruszczyńskiu dirbome daugiau teorinėje plotmėje – kėlėme klausimus apie santykius tarp mito ir modernybės, kūrybos ir nūdienos socialinių problemų, konkrečios idėjos ir šiuolaikinės dramaturgijos konteksto.
Diskusijų tikslas buvo mokymąsi iš geriausiųjų suderinti su unikalaus, asmeninio ir savito dramaturginio balso paieškomis, įvertinti mito reikšmę mums patiems bei mūsų asmeninių problemų šiuolaikinei visuomenei“.
Šių dienų grėsmė – lapkričio 6 d.
Lapkričio 6 d. 17 val. LNDT studijoje žiūrovai bus kviečiami susipažinti ir su kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusiais, bet savo tekstų šį rudenį nepristatančiais dramaturgais. Apie savo idėjas ir mitų kompiliacijas pasakos Andrius Jevsejevas, Mindaugas Nastaravičius, Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė, Dovilė Statkevičienė. Jie su tekstus pristatančiais kolegomis ir mentoriais Piotru Gruszczynskiu bei Sigitu Parulskiu aptars „Versmės“ procesus, pasidalys užkulisių nuotaikomis ir vyksmais.
Pokalbį moderuos dramaturgė, „Versmės“ konkurso komisijos narė Gabrielė Labanauskaitė, taip pat vesianti ir diskusijas po visų pjesių skaitymų.
Iškart po šio aptarimo žiūrovai kviečiami ateiti į LNDT Mažąją salę, kurioje vyks paskutinės pjesės – Virginijos Rimkaitės teksto „virimo temperatūra 5425“ skaitymas. Pjesės atspirties taškas – antikos mitų herojaus Tantalo istorija: prasikaltęs dievams, jis buvo įkalintas pragare ir pasmerktas amžiams kęsti troškulį ir alkį. Kitaip tariant, dievai atėmė iš Tantalo galimybę vartoti, ir tai buvo jo amžinasis pragaras. Pjesėje bandoma priešinga situacija – galbūt būtent vartotojiškumas yra tikrasis nūdienos pragaras? Galbūt perteklius, o ne stygius yra šių dienų grėsmė?
Klaipėdos universiteto Lietuvių filologijos ir režisūros bakalaurą bei Teatrologijos magistrą šiemet įgijusi V.Rimkaitė, prisimindama kūrybines dirbtuves, pasakoja: „Mano manymu, tai, kad P.Gruszczynskio dirbtuvių metu buvome supažindinti su šiuolaikinių autorių, savaip interpretuojančių mitą, kūriniais, o S. arulskio dirbtuvėse grįžome prie aiškios ir logiškos struktūros, mus padarė visapusiškai apmokytus, kiek tai įmanoma per tokį trumpą laiko tarpą.
Turint omenyje, kad dramaturgų kalvės Lietuvoje kaip ir nėra, LNDT inicijuotos dirbtuvės pradedantiesiems dramaturgams įgauna ypatingos svarbos. Ne tik dėl to, kad sistemiškai užpildoma tuščia erdvė – dėl tokios mokyklos nebuvimo pats dramaturgo asmuo neretai tampa (arba leidžia sau tapti) kone mistiniu personažu, veikiančiu neapibrėžtoje erdvėje ir „kažką kuriančiu“ – tik jis vienas žino ir tik nuo jo priklauso, kas iš viso to išeis.
Pradedantiems tekstų scenai kūrėjams tokių ar panašaus pobūdžio dirbtuvių (seminarų, paskaitų, pamokų) trūksta ir jos yra reikalingos, nes kaip ir bet kur kitur, taip ir dramos pasaulyje egzistuoja dėsniai, kuriuos pravartu žinoti ir permanyti. Taip sumažėja rizika kurti neaiškumo ūkanose bei paslapties migloje skendintį, tik sau tarnaujantį meną.“
PROGRAMA:
Lapkričio 3 d.
19 val. LNDT Studija
Aleksandr Špilevoj „Babelis“
Lapkričio 4 d.
19 val. LNDT Studija
Augustas Sireikis „Aktų salė“
Lapkričio 5 d.
19 val. LNDT Studija
Jevgenija Karpikova „Lilitos monologai“
Lapkričio 6 d.
17 val. LNDT Studija
„Versmės“ procesų pristatymas, pasidalijimas užkulisių nuotaikomis ir vyksmais, gautų tekstų aptarimas, skaitymuose nedalyvaujančių autorių (Andrius Jevsejevas, Mindaugas Nastaravičius, Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė, Dovilė Statkevičienė) idėjų pristatymas
19 val. Mažoji salė
Virginija Rimkaitė „virimo temperatūra 5425“
Po pjesių skaitymų vyks aptarimai su žiūrovais, visi renginiai nemokami, daugiau informacijos – www.teatras.lt