– Su kokia vizija ateinate į teatrą?
– Aš ateinu su konkrečia programa, o ne su vizija. Ateinu dirbti, sukurti geras kūrybines sąlygas atsiskleisti teatro meno vaikams. O didžiausia užduotis – sugrąžinti Juozo Miltinio teatrui žiūrovų pagarbą, kad jie dar kartą atsigręžtų į šį teatrą. Kad teatras būtų toks populiarus ir įdomus, koks buvo anksčiau.
– Ilgus metus vadovavote Šiaulių dramos teatrui. Ar Juozo Miltinio teatre taikysite panašias strategijas kaip ir Šiauliuose?
– Aš nežinau kaip galima taikyti kaip kažkur. Tai kitas kolektyvas, kiti laikai, kitokie požiūriai ir kitoks gyvenimo tempas. Čia derinsime, kalbėsime, ieškosime mums visiems priimtino kelio.
Didžiausia užduotis – sugrąžinti Juozo Miltinio teatrui žiūrovų pagarbą.
– Ankstesni teatro vadovai – teatro vadovas Leonas Blėdis ir meno vadovas Andrius Jevsejevas – į savo pareigas ėjo su ryškia permainų vėliava. Kaip, jūsų akimis žiūrint, pavyko jas įgyvendinti?
– Aš nesu kitų vadovų darbų vertintojas. Tam yra steigėjas – Kultūros ministerija. Aš vertinu esamą padėtį, bandau išgirsti kolektyvą ir pasitarus surasti kelią, kuris kvepėtų ir permainomis, ir naujais atradimais, ir įdomia užkrečiančia kūryba.
– Ar manote, kad teatras turėtų veikiau tęsti tradiciją ir atliepti auditorijos lūkesčius, ar siūlyti permainas?
– Žiūrint kokia prasme apie permainas klausiate. Ką reiškia permainos?
Teatras nenuspėjamas, teatro kūrėjai saviti ir įdomūs. Ir kožnas siūlymas, naujas projektas ar pastatymas bus apsvarstytas. O kai bus priimtas sprendimas, bus galima sakyti, jog va, šitas neša permainų vėją. Šis dalykas kaip koks stabilumo garantas. Pasirinkimai bus vykdomi pasitarus ir su meno taryba.
Kaip suprantu, klausiama, ar teatras tik pataikaus žiūrovui, ar kels sau mažus reikalavimus – tai tikrai taip nebus.
– Lig šiol laikinai ėjote Juozo Miltinio teatro vadovo pareigas. Kokie jūsų dabartiniai santykiai su teatro kolektyvu?
– Kaip tik santykiai per tuos nepilnus tris mėnesius paskatino mane priimti sprendimą eiti į konkursą. Manau, kad mes suradome bendrą kalbą ir esame bendros kūrybos kelyje.
Aišku, idėjų daug ir norisi patyrimo, ir vienybės, ir jaunystės proveržių, ir patirties, išminties simbiozės. Manau, kad suradome kontaktą, todėl mano apsisprendimas toks. Tikiuosi, jog kolektyvas suprato tą mintį, kurią bandau skelbti.
Tikiuosi, jog kolektyvas suprato tą mintį, kurią bandau skelbti.
– Kokias didžiausias problemas šiuo metu matote teatre ir kaip ketinate jas spręsti?
– Bendro tikslo turėjimas ir paieškos buvo problema, tad bandysime eiti tuo keliu – vienybės, kūrybingumo ir intensyvios veiklos keliu.
– Ar galėtumėte kaip vadovas sukurti tą vienybės jausmą?
– Aš vienas žmogus, aš ne mesijas ir ne pranašas. Mes kartu pasitarę ir su vyriausiuoju režisieriumi, būsimu meno vadovu surasime ir kryptį, ir vienybę.
– Tai vienintelė teatro problema?
– Daug yra problemų, bet jos jau yra sprendžiamos. Didžiosios scenos rekonstrukcija jau persirito į antrąją pusę. Yra daug kasdieniškų, sunkių darbų, be kurių negalima intensyvi veikla.
15min primena, jog A.Venckus laimėjo konkursą į Juozo Miltinio teatro vadovo pareigas po to, kai lapkričio mėnesį iš posto pasitraukė ankstesnis teatro vadovas Leonas Blėdis. Jis teigė iš pareigų besitraukiantis dėl asmeninių priežasčių. Teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas teatro kolektyvui paskelbė besitraukiantis iš pareigų prieš daug diskusijų sukėlusią Artūro Areimos spektaklio „Mūsiškiai“ premjerą – tiesa, pats A.Jevsejevas teigė, jog teatrą palieka „ne visai savo noru“.
