Į Lietuvą atkeliauja jo spektaklis „Velociklopediniai skanėstai“, iki šiol parodytas jau poroje dešimčių šalių. Jame greta dviratininko yra pasirodę daugiau negu 100 įvairių instrumentų ir žanrų muzikantų. V.Warinas savo kūrybine veikla padėjo BMX dviračiams ateiti į scenos menus, cirką, šokį, teatrą. Spektakliai, kuriuos jis kuria su „Cie 3.6 / 3.4“, yra sankirta tarp skirtingų disciplinų – BMX dviratis, muzika, naujos cirko ir šokio formos. Aukšto lygio sportinės praktikos jungimas su estetine ir poetine erdve yra vienas pagrindinių šio kūrėjo bruožų. Po to, kai scenoje ėmė naudotis BMX dviračiais, V.Warinas jau daug metų virtuoziškų judesių pagalba vysto santykio tarp žmogaus ir dviračio, žmogaus ir mašinos, meninius tyrinėjimus.
Po sėkmingos karjeros sporte – menai
Užsimindamas apie savo karjerą sporte, V.Warinas pasakoja, kad iš viso dalyvavo trijuose pasaulio čempionatuose, keliuose Prancūzijos ir regioniniuose čempionatuose. 1991 m. susirinko pagrindinius titulus, o varžytis nustojo 1992 m. Tačiau ir toliau užsiiminėjo BMX dviračiais – po įspūdingų pasiekimų sporte buvo daugybę kartų kviečiamas dalyvauti šių dviračių demonstracijose. Buvę smagu jose dalyvauti, kaip tai daro amerikiečiai, bet vieną dieną dviratininkas suvokė norįs kitaip kalbėti su publika, kitaip jaustis, būti nuoširdesnis pat su savimi, negu tik kopijuoti JAV jau egzistuojantį veiklų modelį.
Taip žengė žingsnį link menų. Toji sporto šaka dešimtajame dešimtmetyje kėlė prancūzų žiūrovų smalsumą – artistas pamena, jog tuo metu nebuvę interneto, žmonės lengvai judėję, buvę labai žingeidūs, todėl daugiau kuo domėjosi, siekė savomis sakimis pamatyti naujus reiškinius. Jis baigė vadybos mokslų magistro studijas, ir, kadangi tėvas dirbo prekyboje, tai ir jis pats krypo ten pat, po studijų dirbo žmogiškųjų išteklių srityje. Tačiau vieną dieną atsirado proga sudalyvauti didelės prancūzų šiuolaikinio cirko trupės atrankoje ir ji buvo sėkminga. Taip prisijungė prie 20 artistų trupės, dalyvavo dvejose jų programose. Pirmoji profesinė patirtis buvusi įspūdinga ir padarė didelę įtaką, leido pirmąkart pajusti meninio gyvenimo skonį – teko dirbti su šokėjais, aktoriais, cirko artistais, visa tai paveikė naujoką, suteikė jam naujų emocijų. V.Warinas neturi jokio specialaus cirko išsilavinimo, bet ji daug ko išmokė susitikimai su įžymiomis trupėmis ar kūrėjais, tokiais kaip Baroko cirkas, AOC kolektyvas, Blanca Li, Carlosas Santosas, Prato teatras.
Klausiamas, kaip galėtų apibūdinti save – jis yra sportininkas ar menininkas? cirko ar teatro artistas? – šiemetinių cirko festivalių Lietuvoje dalyvis iš Prancūzijos atsako, jog vienareikšmio atsakymo neturi. Sportuoja su dviračiu, kai tik turi galimybę, ir jam tai nuostabu. Kuria savo pasirodymus ir yra, kiek žino, vienintelis, kuris tokiu būdu dirba su BMX. Apibūdina save kaip žemdirbį, kuris puoselėja savo daržą. V.Warinas teigia dirbąs su savo kūnu – tokiu, koks jis yra, su galva – tokia, kokia ji yra, ir su savo emocijomis. Jam patinka dirbti su tuo, kas yra, kas yra jo jausmai, gerosios savybės ir trūkumai.
V.Warino kūryboje menai ir sportas, įprastai skyrium esančios sritys, yra aiškiai susijusios, susipynusios. Paklaustas, kur baigiasi sportiškumas, atletiškumas ir prasideda meninės vertybės, dviratininkas teigė neturįs aiškaus atsakymo, dirbąs intuityviai. Jam patinka siekti savo fizinių galimybių ribų. Tačiau akivaizdu, kad tai, kas pasakojama aikštelėje, tėra tik spektaklis. Artistui imponuoja skirtingų reiškinių jungtis (prancūziška sąvoka „métissage“), jis mano, kad tai vienas gražiausių dalykų, kurie mus maitina. Maišyti, jungti sportą, meną, emocijas bei vertybes, kurias nuolat kvestionuojame, ir mūsų esybes esanti jo darbo krypties dalis. Jis jaučiasi laimingas, galėdamas dirbti su dviračiu, kuris jam yra ypatingo intelekto objektas, ypač pasaulyje, kuriame šiuo metu gyvename. Dviratis jam – sporto metafora, su dviračiu kalbame apie ekologiškumą, šių laikų pasaulio socialines-ekonomines vertybes. V.Warinui patinka galėjimas naudoti dviratį kūrybai ir siūlyti kelius, kurie iki tol dar nebuvo atverti.
Mėgsta keliauti pas žmones
Į Lietuvą atkeliaujantys „Velociklopediniai skanėstai“ jau buvo pristatyti 20 šalių. V.Warinas teigia, kad jam smagu keliauti su šiuo kūriniu ir sutikti tiek daug skirtingų muzikinių visatų žmonėse, su kuriais dirba spektaklyje. Jame nenaudojami žodžiai – tik vaizdiniai ir muzika. Emocijos ateina kartu su publika, nesvarbu, ar tai būtų juokas, ar dramatiškesnės akimirkos. Kiekvienas vaidinimas esąs unikalus. Net ir toje pačioje Prancūzijoje, kur jis dažnai pasirodo, kiekvieną kartą kūrinys yra kitoks. Tai priklauso nuo to, kur vaidinama, nuo paros meto, muzikos, atlikėjo ir žiūrovų energijos tądien ir t.t. Šiuo požiūriu atlikėjas nemato didelio skirtumo tarp skirtingų šalių. Pasitaiko skirtingų reakcijų, kurios kyla dėl socialinio elgesio, kartais publika būna šiek tiek triukšmingesnė ar reaktyvesnė, laisvesnė ar santūresnė. Lietuvoje jis tikisi dar vienos staigmenos.
Mūsų šalyje spektaklis bus pristatomas vietovėse, nutolusiose nuo didžiųjų kultūros centrų. V.Warinas teigia neieškąs specialiai ypatingai didelių miestų ar mažų miestelių. Kartais per spektaklį būna 1000 žiūrovų, kartais – vos 15, tačiau artistas visada daro tą patį darbą, su tuo pačiu noru, tuo pačiu įniršiu ir tomis pat emocijomis, kuriomis dalinasi su kitais. Jis gyvena Prancūzijos mieste Lilyje, bet dažnai svečiuojasi Brazilijoje. Dviratininko žmona brazilė, tad šioje šalyje praleidžia apie tris mėnesius per metus. Jam labai įdomus jausmas būti užsieniečiu kitoje šalyje, būti kitokiam ir stebėti, kaip esame suvokiami, kai esame kitokie. Pačioje Prancūzijoje kultūros politikos sistema leidžia vienodai lengvai dirbti ir didmiesčiuose, ir mažuose miestuose ar miesteliuose. Atlikėjui labai patinka keliauti pas žmones pristatyti savo darbų. Jam tai visada daug duodantis susitikimas, susijęs su skirtingų dalykų ir vertybių maišaties jausmu.
Vincent Warin „Velociklopediniai skanėstai“ - rugsėjo 22d. AAT | Artūro Areimos teatre Baltupiuose; rugsėjo 23 d. - „Dūmų fabrike“ Naujojoje Vilnioje.
