Žvilgsnis į pasaulio lyderius
Naujasis režisieriaus darbas remiasi antikos mitu, pasakojančiu apie saulės dievo Helijaus ir okeanidės Klimenės sūnų Faetoną. Pastarajam bandant įrodyti savo dievišką prigimtį, tenka pasitikti tragišką lemtį.
Anot paties režisieriaus, mitai ir juose nagrinėjami klausimai nėra praėjusių laikų turtas. Priešingai – padeda pažinti, tyrinėti ir šių dienų pasaulį.
„Su spektaklio dramaturge Indre Bručkute dar prieš kurį laiką pradėjome galvoti, jog norime garsiai pakalbėti apie savo ir kiek jaunesnių žmonių kartą: apie laisvės vaikus, ateities lyderius, gimusius jau Nepriklausomybės laikotarpiu. Visi tikisi, jog toji karta pakeis Lietuvą ar net pasaulį. Tačiau ar tikrai taip nutiks, kai vis dar atsiranda tokių, kurie valgo skalbimo miltelius ar vykdo įvairius iššūkius socialinėje erdvėje?“, – retoriškai klausia.
Netikėtai po ranka pasitaikęs mitas leido A.Gornatkevičiui suvokti, jog pagrindinis veikėjas Faetonas yra šiuolaikinio bręstančio jaunuolio, bandančio nesėkmingai tapti suaugusiu bei trokštančio valdžios čia ir dabar, atitikmuo.
„Mitas juk nustoja būti mitu, jeigu jis tampa nebeaktualus. Mane nepaprastai domina bandymai suprasti mitus savo laike. Ir jeigu tai išliko tiek metų, reiškia yra kažkas, kas svarbu visam pasauliui“, – įsitikinęs kūrėjas.
A.Gornatkevičius neslepia, jog smalsu dėmesį atkreipti ne vien tik į aplinką ar ateities perspektyvą, bet ir užsiimti savianalize – juk didieji ieškojimai prasideda nuo savęs. Tačiau čia pat randa „faetoniškų“ – vaikiško, impulsyvaus ir dažnai neapgalvoto – maišto pavyzdžių visuomeninėse aktualijose.
„Yra brandus ir nebrandus maištas. Pastarasis tik parodo vis dar vaikišką sąmonę, suvokimą ir pasaulio matymą vien tik juodą arba baltą. Kad ir diskusijos apie Mariaus Ivaškevičiaus Nacionalinę premiją – akivaizdu, jog ir toliau norime likti riboto suvokimo pasaulyje. Taip gyvena vaikai: myliu – nemyliu, draugas – priešas. Baisu yra tai, jog tokių pavyzdžių yra ir politikoje“, – mano A.Gornatkevičius.
Pokyčiai reikalingi ne visuomet
Darbą su lietuviška dramaturgija, kuri yra parašyta specialiai naujajam spektakliui, režisierius drąsiai įvardina savotišku iššūkiu.
Net ir repeticijų metu ne kartą įvyko esminių pjesės pokyčių. I.Bručkutė aktorių poilsio pertraukėlių metu spausdinusi naujus teksto egzempliorius.
„Tai – įdomu ir smagu. Verčia nesustoti, neužsisėdėti, iš tiesų labai vitališkas procesas“, – sako režisierius.
Pagrindinio personažo Faetono vaidmeniui ieškojęs gyvo, veržlaus ir nuožmaus žmogaus, A.Gornatkevičius rolę patikėjo kviestiniam aktoriui Arnui Danusui.
„Net ir pažinodamas kai kuriuos aktorius, pamėgau juos pakviesti į atrankas. Sveikas savęs pasitikrinimas ir sveika konkurencija yra gerai ne tik jiems ar teatrui, bet ir man. Tai kartais padiktuoja netikėtų sprendimų, kurie kitu atveju galbūt ir nebūtų įvykę.“
Priešingai aktorių paieškoms, visiems savo statomiems spektakliams režisierius kostiumų dizainere renkasi Simoną Davlidovičiūtę, o sukurti garso takelį patiki kompozitoriui iš Panevėžio Jokūbui Tulabai.
„Smagu dirbti su žmonėmis, su kuriais susikalbi, kurie yra savo srities profesionaliai. Kalbant apie „Hotel universalis“ kūrybinį procesą, man yra svarbu, jog komanda suprastų tą kartą, apie kurią šnekame. Kaip ir santykiuose – stengiamės į kūrybinį procesą atnešti naują savo dalį, pusę, susikalbėti ir vis dar stebinti vienas kitą“, – šypteli A.Gornatkevičius.
