Po mumis vaikai žaidė su kibirėliais ir kastuvėliais, snaudė arba amsėjo šunys, o daugiau nei tuzinas aktorių dainavo apie atidėtus skrydžius ir sproginėjančius ugnikalnius.
Niekas nenumatė, kad šis kūrinys taps vienu iš bienalės akcentų. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai – tikras meno šedevras besikeičiančiame nūdienos klimate, labai retai menininkų paliečiama tema, nors ir labai aktuali.
Po trijų dienų „Saulė ir jūra“ (pavadinimas, kaip ir muzika, yra tik paviršutiniškai nerūpestingas) pelnė pagrindinį bienalės prizą – „Auksinį liūtą“, nors trims jaunoms jo autorėms iš Lietuvos – režisierei Rugilei Barzdžiukaitei, libretistei Vaivai Grainytei ir kompozitorei Linai Lapelytei, dirbančiai su italų kuratore Lucia Pietroiusti, – teko labai stengtis užsitikrinti finansavimą, kad galėtų baigti rodyti savo spektaklį. „Saulė ir jūra“ dabar keliauja po užsienio šalis, tačiau pandemija vis dar kelia kliūčių.