– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas ir kodėl? Kokia kita profesija žavitės?
– Yra daug sričių, kurios mane domina, bet kitas klausimas, ar tai galėtų būti mano profesija. Man būtų įdomu tyrinėti, nes esu labai smalsi.
– Kokie jūsų pomėgiai, kurie nėra susiję su teatru?
– Ko gero, su teatru viskas susiję.
– Kokia yra didžiausia jūsų silpnybė ir stiprybė?
– Silpnybė, kai užmirštu, kas aš esu, o stiprybė – kai prisimenu.
– Koks kūrinys – knyga, paveikslas, filmas – įsiminė, sukrėtė ir kodėl?
– Homeras. Kartais jį skaitydama net suabejoju, ar tai parašė žmogus. Jis aprėpia daugybę temų, nuvainikuoja visus herojus. Ir Shakespeare'as. Tam tikra prasme šie abu rašytojai yra panašūs, savo maštabu eiti į žmogaus prigimtį, aistras.
– Kokiu savo gamintu patiekalu pavaišintumėte Anglijos karalienę?
– Atvirai sakant, ką turėčiau tuo metu, tuo ir pavaišinčiau. Aš suprantu maistą ir jį gaminu, bet nesu virtuvės mylėtoja. Tai nėra mano sritis. Manau, kad turiu teisingą požiūrį į maistą.
– Šuo ar katė?
– Jeigu turėčiau namus, tai abu. Man jie abu įdomūs: šuo paklūsta, o katė – ne, ir tuo ji žavi. Dažnai mes tikimės iš žmonių tam tikro veiksmo, bet būna, kad staiga tai tampa visiškai nevaldoma ir netikėta. Iš katės galima labai daug to pasimokyti. O iš šuns, be abejo, ištikimybės. Jie kaip du gyvenimo poliai, kurių aš neišskirčiau.
– Kodėl dangus aukštai?
– Kaip danguje, taip ir ant žemės.
– Koks geriausias būdas pradėti dieną?
– Be abejo, kavos puodelis. Ir tam kavos puodeliui aš turiu turėti laiko. Nes jeigu skubotai pradedu rytą, tada man ta diena jau būna netikra. Jeigu turiu ramų rytą – diena gera.
– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?
– Apie tam tikrų dalykų priežastis. Kodėl taip atsitinka. Stebiu ir bandau suvokti priežastis.
– Didžiausias jūsų trūkumas?
– Trūkumų akcentavimas (juokiasi). Man tai nebepatinka ir stengiuosi atsikratyti šio trūkumo. Anksčiau tai laikiau stipriu privalumu, bet kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad kritika yra griaunamoji jėga ir iš jos niekas negimsta.
– Svarbiausia gyvenimo pamoka, kurią išmokote?
– Gyvenimas susideda iš etapų ir kiekvienas etapas yra svarbus. Kaip laiptai – išimk vieną laiptą ir viskas sugrius. Tikrai negalėčiau išskirti vieno pagrindinio laipto.
– Ar jums patinka, kai jus atpažįsta gatvėje?
– Oi ne, aš nesu populiari aktorė, kurią atpažįsta gatvėje. O apskritai viešas gyvenimas man nepatinka ir tai yra mano pats nemylimiausias aktorystės bruožas.
– Ar tai, kad jūs aktorė, kasdieniame gyvenime jums padeda ar trukdo?
– Aktoriaus prigimtis yra smalsumas, privalai būti atviras naujam pažinimui. Man ta prigimtis padeda ir man visada įdomūs nauji nuotykiai.
– Ką dar šiame gyvenime norėtumėte išmokti?
– Oi, labai daug dalykų. Jeigu turėčiau tikrai labai daug pinigų, tai studijuočiau ir studijuočiau. Aš nuolat kažko mokausi. Įdomiausia man – žmogaus prigimtis.
– Jeigu būtų galima sugrįžti į praeitį ir dar kartą nugyventi vieną savo gyvenimo dieną, kurią dieną pasirinktumėte?
– Nesirinkčiau nei vienos. Man įdomus gyvenimas čia ir dabar. Kad ir kokia ta diena buvo laiminga ar nelaiminga, nenoriu nieko keisti ir nugyventi dar kartą. Noriu gyventi dabar.
O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?
15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.
