Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

O koks tu, kai nevaidini? Andrius Gaučas

Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Andrius Gaučas kiekvieną rytą išgeria po du puodelius kavos, o darbas jo nepaleidžia net naktį – Andrius juokiasi, kad nes sapnuose regi repeticijas. Nors aktorius kilęs ne iš menininkų, o iš medikų šeimos, tačiau nuo pat vaikystės jam nestigo kūrybiškumo. Ir fantazijos.
Andrius Gaučas
Andrius Gaučas / D.Ščiukos nuotr.

VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „O KOKS TU, KAI NEVAIDINI?“ TEKSTUS RASITE ČIA

– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas ir kodėl? Kokia kita profesija žavitės?

– Šokėjas. Esu šokęs sportinius šokius pas Violetą ir Rolandą Burneikius. Nežinau, ar būčiau sportinių šokių, ar kitų. Vėliau, M.K.Čiurlionio menų mokykloje šokau baletą. Su menų mokyklos auklėtine Evelina Fokina tapome partneriais. Ji – balerina, o aš buvau jos partneris keliuose koncertuose, vakaruose. Kartu repetuodavome šokio užsiėmimuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kuriuos dėstė Povilas Fokinas. Arba būčiau anglų kalbos mokytojas. Ši kalba mane visą laiką domino ir žavėjo.

D.Stankevičiaus nuotr./Andrius Gaučas
D.Stankevičiaus nuotr./Andrius Gaučas

– Kokia kalba apskritai jums yra graži?

– Prancūzų, italų. Pats kalbu anglų kalba ir šiek tiek – rusų.

– Kokie jūsų pomėgiai, kurie nėra susiję su teatru?

– Labai mėgstu keliones. Mėgstu jūrą ir prie jos gerai jaučiuosi, nes tada suprantu, kad esu mažas prieš šį didelį mechanizmą. Šunis labai mėgstu, žirgus, apskritai – gyvūnus. Domiuosi šunų parodom. Mėgstu žiūrėti dokumentiką apie gyvūnus.

– Kokia yra didžiausia silpnybė ir stiprybė?

– Silpnybė – nekantrumas. Stiprybė – manau, kad esu ištvermingas. Tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Galiu daug pakelti – šoką, išgyvenimus, sudėtingus įvykius.

– Koks kūrinys – knyga, paveikslas, filmas – įsiminė?

– Filmas – „Medisono grafystės tiltai“, knyga – Charleso Dickenso „Oliveris Tvistas“. Vaikystėje labai priešinausi skaitymui, o paskui man ėmė patikti. Pradėjau skaityti įvairią literatūrą ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Pjeses skaitau anglų kalba. Labai mėgstu originalo kalba skaityti Virginios Woolf kūrybą. Tada, man atrodo, dingsta laikas, o jos rašymo stilius priverčia kitaip suktis pasaulį.

D.Stankevičiaus nuotr./Andrius Gaučas
D.Stankevičiaus nuotr./Andrius Gaučas

– Koks jūsų įsimintiniausias sapnas?

– Koks įsimintiniausias, nežinau. Bet paryčiais dažnai sapnuoju ištraukas iš repeticijos. Dažniausiai tai būna komiška ar absurdiška. Sapnus stengiuosi prisiminti, tai – gera smegenų mankšta.

– Kada pirmą kartą pamelavote? Kas tai buvo?

– Pirmoje klasėje klasiokei melavau, kad turiu elektroninę tarnaitę. Kai ji paskambino, sesei liepiau vaidinti elektroninę tarnaitę. Apie tai sužinojo klasiokės tėvas, ir tada mokykloje buvo sukviestas tėvų susirinkimas. Buvau pavadintas tuo, kuris kelia destrukciją. „Vaikas su fantazija“, – tada pasakė klasiokės tėtis.

– Koks geriausias būdas pradėti dieną?

– Išeiti į lauką, pasportuoti, pabėgioti. Tada išgerti du puodelius kavos ir pažiūrėti serialą.

– Kokį?

– „Šerlokas“. Per „Netflix“. Nematėte?

– Ne.

– Būtinai pažiūrėkit.

– Ar būna, kad nesinori į darbą/teatrą?

– Būna. Be darbo teatre dar esu dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete. Pas studentus dažniausiai einu su noru, nes gaunu didžiulį grįžtamąjį ryšį.

– Kokia yra laimingiausia jūsų gyvenimo akimirka?

-Kai būdamas trečiame kurse suvaidinau ištrauką iš E. O´Neillo pjesės „Elektrai skirta gedėti“, ir mano dėstytojai pasakė, kad buvo labai gerai. Išgirsti tokius žodžius tekdavo retai, nes dažniausiai sakydavo „neblogai“. Tada jaučiausi laimingas.

D.Stankevčiaus nuotr./Andrius Gaučas
D.Stankevčiaus nuotr./Andrius Gaučas

– Ar geriau jaučiatės vienas ar tarp žmonių?

– Po spektaklio geriau jaučiuosi vienas, nes pavargstu. Gerai jaučiuosi tarp žmonių, kuriuos myliu, kurie man svarbūs.

– Kiti jūsų kolegos aktoriai – tik kolegos, ar ir draugai?

– Yra keli draugai, kiti – puikūs kolegos.

– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?

– Apie savo močiutę, kurios neseniai netekau.

– Ko labiausiai bijote?

– Mirties.

– Miestas ar kaimas?

– Miestas. Kaime mama turi sodybą, ir ten būnu vasaromis. Tačiau renkuosi miestą, nes jame ir parkai, ir vandens telkiniai, ir architektūra, ir kavinės.

– Jeigu būtų galima sugrįžti į praeitį ir dar kartą nugyventi vieną savo gyvenimo dieną, kurią dieną pasirinktumėte?

– Pirmasis verbalinis pokalbis, pirmasis susitikimas su mama. Gal ta diena būtų mano pirmasis atsiminimas, kada žmogus – vaikas – jau sugeba atsiminti.

O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?

15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais