O koks tu, kai nevaidini? Arūnas Stanionis

Beveik trisdešimtmetį Nacionaliniame Kauno dramos teatre vaidinantis aktorius Arūnas Stanionis sako, kad gyvenime svarbu yra kasdien dirbti su savimi ir tobulėti. „Manau, mes mokomės iki pat mirties“ – teigia vyras. Jo aistra – knygų skaitymas, o laimė – santarvė ir mokėjimas priimti.
Arūnas Stanionis
Arūnas Stanionis / D.Ščiukos nuotr.

– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas?

– Manau, kad kažkas susijusio su augalais, gėlėmis, daržovėmis. Viskas, kas išdygsta iš žemės, man atrodo stebuklas, o gėlės teikia ir estetinį pasigėrėjimą.

– Koks geriausias būdas pradėti dieną?

– Padaryti trumpą mankštą, palįsti po kontrastiniu dušu, išgerti vieną kitą puodelį kavos, surūkyti cigaretę... Tada dienos pradžia yra graži.

D.Stankevičiaus nuotr./Arūnas Stanionis
D.Stankevičiaus nuotr./Arūnas Stanionis

– Už ką esate dėkingas savo artimiesiems?

– Už gyvenimo dovaną, kad jie padovanojo man stebuklą pabūti šiame pasaulyje.

– Kokie žmonės jus įkvepia?

– Negaliu konkrečiai atsakyti, nes tai tiesiog pajunti – su vienu žmogumi iškart randi bendrą kalbą, kitas tave atstumia. Nesu kategoriškas, manau, kad kiekvienas žmogus turi mažyti stebuklą, kurį įspėti mums, o kartais ir jam pačiam, yra neįmanoma. Kiekvienas yra unikalus, stebuklingas, Dievo kibirkštėlė šiame pasaulyje. Žinoma, įkvepia padorūs žmonės, negalvojantys, kad gyvenimas yra tik šiame matavime.

– Koks dar yra gyvenimo matas?

– Aš tikiu, kad kažkoks kitas, kuriam reikia ruoštis dirbant su savimi kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką.

Asmeninio albumo nuotr./Arūnas Stanionis
Asmeninio albumo nuotr./Arūnas Stanionis

– Mėgstamiausia jūsų vieta.

– Gamta. Man patinka upelio čiurlenimas, irklų dūžesys į vandenį sėdint valtyje...

– Kokiomis vertybėmis vadovaujatės?

– Krikščioniškomis.

– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?

– Apie vaikus, kad jiems sektųsi. Apie save, kad reikia tobulėti.

– Kas yra laimė?

– Kai sutari su savimi, aplinkiniais ir tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kai nesipriešini, nevertini, neteisi, o priimi taip, kaip yra.

– Kokią šalį norėtumėte aplankyti?

– Naująją Zelandiją.

– Įsimintiniausias vaikystės prisiminimas.

– Kai žiemą būdavau pas senelius kaime ir daug prisnigdavo, senelis kieme prakasdavo kelius iki tvarto, šulinio. Aš buvau trejų ar ketverių. Prisimenu vaizdą, kaip eidavau tais nukastais takeliais, o man sniego būdavo virš galvos. Turbūt dabar jo būtų iki kelių, tačiau tada atrodė, kad vaikštau sniego tuneliais.

D.Labučio nuotr./Arūnas Stanionis
D.Labučio nuotr./Arūnas Stanionis

– Labiau mėgstate vasarą ar žiemą?

– Vasarą.

– Svarbiausia gyvenimo pamoka.

– Manau, mes mokomės iki pat mirties ir negaliu teigti, kad jau kažką išmokau. Yra toks posakis: „Gyveni, mokaisi ir vis tiek numiršti kvailas.“

– Kaip gelbėjatės nuo liūdesio?

– Kai neskauda sąnarių, pabėgioju. Fizinis krūvis skatina serotonino gamybą ir liūdesys pasitraukia. Gera knyga taip pat gelbsti.

– Mėgstate skaityti?

– Tai yra viena mano aistrų. Mėgstu knygas, kurios skatina mąstyti, dirbti, kurios „paliečia“ iš vidaus.

– Jeigu galėtumėte rinktis iš viso pasaulio asmenybių, su kokiu žmogum norėtumėte pasikalbėti?

– Domiuosi budizmu, bet ne kaip religija, o kaip filosofija. Būtų įdomu pasikalbėti su vyriausiuoju budistu.

O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?

15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis