O koks tu, kai nevaidini? Kęstutis Povilaitis

VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „O KOKS TU, KAI NEVAIDINI?“ TEKSTUS RASITE ČIA

– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas?

– Gal būčiau mokytojas? Kūrybiškumo ar technologijų. Vaikystėje neturėjau svajonės būti kažkuo – vairuotoju, kosmonautu.

– Turite tris aukštojo mokslo diplomus ir minėjote, kad norite dar studijuoti. Iš kur toks noras? Ir ką?

– Gal tarptautinius santykius ar kokią kognityvinę ekonomiką? Juozas Miltinis yra pasakęs gerą frazę, kuri man žiauriai patinka. Kai jo paklausė, koks yra didžiausias malonumas, jis atsakė, kad tai – pažinimo malonumas. Pažinimas yra tarsi narkotikas, atradimo euforija, o studijuoti gerai todėl, kad studijose viskas yra labai koncentruota ir struktūrizuota.

Kiekvienos mano studijos turėjo realius tikslus. Ilgai dirbau rinkodaros srityje, šalia teatro, todėl man buvo reikalingos žinios. Baigiau visai fainas studijas. Tada ėmė augti vaikai. Pagalvojau, kad reikia edukologijos žinių, ir taip pasirinkau edukologiją.

D.Stankevičiaus nuotr./Kęstutis Povilaitis

– Koks jūsų laisvas laikas, ką veikiate, kai nevaidinate?

– Ko tik neveikiu. Turiu begalę vaikų. Iš viso keturi, bet namie yra likę du. Tad yra veiklos su jais. Dėstau Kauno technologijos universitete. Daug skaitau.

Aš esu abejojantis tipas. Jei skaitau, ypač istorinius dalykus, man reikia pasitikrinti kituose šaltiniuose. Apskritai domiuosi istorija, tarptautiniais santykiais, geopolitiniais įvykiais.

– Kalbamės ką tik praėjus Sausio 13-ajai ir netrukus minėsime Vasario 16-ąją. Kas jums yra laisvės pajautimas?

– Aš pats dalyvavau sausio 13-osios įvykiuose, buvau prie parlamento. Ta vidinė būsena, tautinės valstybės, laisvės idėja buvo gili ir stipri. Gal net gyvenime daugiau ir neteko patirti, kai tiek žmonių vienu metu apjungė viena idėja.

Tačiau šiandien neramina atsirandantis nacionalizmas, pseudo patriotiškumas ir ne tik Lietuvoje

Dabar aš esu labiau kosmopolitiškas. Man svarbi mano kultūra, bet nesu iš tų, kurie sakytų „Lietuva – lietuviams“.

– Kokioje šalyje jaučiatės gerai?

– Čia.

– O be Lietuvos?

– Niekur gerai nesijaučiu. Kol mokiausi, gyvenau Maskvoje ir Japonijoje, po mėnesį teko gyventi kitose šalyse. Tačiau man prasideda nostalgija ir depresija, noriu grįžti atgal. Kalbant apie gražiausią šalį tai būtų Norvegija.

D.Stankevičiaus nuotr./Kęstutis Povilaitis

– Kokia moteris jums yra žavi?

– Ta, su kuria yra apie ką kalbėtis, kuriai aš galiu oponuoti. O tokių nėra labai daug. Intelektas yra žiauriai seksualus dalykas. Man moterys patinka. Jei klaustų, kas gero mano gyvenime nutiko, tai sutikau fantastiškas moteris. Nė apie vieną negaliu pasakyti blogo žodžio. Su daugeliu iki šiol palaikau draugiškus santykius ir gerai sutariam. Moters buvimas man yra labai svarbus ir manau, kad dėl to man labai pasisekė. Mažai kam taip pasisekė. Pas žmones lieka kažkokios nuosėdos, santykių šukės. O man viskas gerai.

– Kiek pinigų gana?

– Kiek yra. Tai sakau labai atsakingai. Buvo laikas, kai turėjau labai daug pinigų. Buvo laikas, kai turėjau jų daug. Buvo laikas, kai neturėjau, o dabar laikas, kai turiu nedaug pinigų. Bet man dabar jų užtenka labiau nei tada, kai turėjau labai daug.

– Kodėl?

– Nes su patirtim atsiranda poreikis vertybių auditui. Atsirenki, ko tau iš tikrųjų reikia. Šiuo metu skaitau vieno prancūzų filosofo knygą apie vartotojiškumą. Gal būna taip, kad kai tu keitiesi, tada ir knygos reikiamos ateina?

Pradėjau domėtis ekonomika, vartotojiškumo konvejeriu. Mes tiek šlamšto vartojam ir tiek jo perkam. Pats esu dirbęs su rinkodara ir žinau, kaip valdyti vartotojų poreikius, kaip jais manipuliuoti, o šio mechanizmo žinojimas duoda blaivumą. Jei žinai, kaip manipuliuoti, tai supranti, kad ir tavimi manipuliuoja.

– Kokios jūsų blogosios savybės?

– Jei geras reikėtų išvardint, galėčiau gal mažiau pasakyti. O blogas? Jums neužteks interviu laiko.

D.Stankevičiaus nuotr./Kęstutis Povilaitis

– Tada kokios gerosios? Už ką pats sau ranką paspaustumėte?

– Pasakiau pats, ir vėl galvoju. Irgi gali interviu laiko neužtekti, nes pratylėsiu, ieškodamas atsakymo. Apskritai, jei vertinti geras–blogas savybes, viskas yra labai nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, aš esu pakankamai iniciatyvus žmogus, bet tuo pačiu kai ką ši mano savybė gali užknisti. Sakys: Povilaiti, nuo tavęs jau bloga.

Viena mano gera savybė – aš bandau nuolat keistis, keisti elgesį. Pavyzdžiui, jei vaikai blogai elgiasi, aš nekaltinu vaikų, o ieškau atsakymų savyje.

Kritiškai vertinu save, neturiu gebėjimo bendradarbiauti, esu choleriška ir autokratiška asmenybė. Ir tą nugalėti yra sunku. Bet kai pavyksta – būna žiauriai fainai.

Kova su savimi yra viena iš tų geriausių savybių.

O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?

15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.