– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas ir kodėl? Kokia kita profesija žavitės?
– Mokykloje, paskutinėse klasėse, intensyviai sprendžiau klausimą – teatras ar muzika? Beveik visą gyvenimą lankiau tiek muzikos mokyklą, tiek teatro studiją. Šios dvi meno sritys mane visada labai domino ir geriausiai sekėsi. Todėl jei ne aktorystė, turbūt būčiau pasirinkęs muziką. Tačiau niekur toli nuo muzikos nepabėgau ir dabar – nemažai dirbu kaip kompozitorius, kuriu muziką ir dainas spektakliams.
O žaviuosi turbūt labiausiai tomis profesijomis, kurių aš pats dirbti visiškai nesugebėčiau ar bent jau dabar visiškai nemoku. O tokių specialybių yra labai daug… Jei reikėtų išskirti, karo žurnalistas –profesija, kuri mane žavi.
– Kokie jūsų pomėgiai?
– Turbūt nemažai pomėgių yra vienaip ar kitaip susiję su teatru, su aktoriaus specialybe. Filmai, muzika, net praeivių stebėjimas (labai smagus pomėgis). Turbūt mano pomėgis, kuris nebūtų taip tiesiogiai susijęs su teatro, yra kelionės. Kelionės su šeima yra didžiausia mano aistra.
–Didžiausia silpnybė ir stiprybė.
– Stiprybė – valingai išlikti sąžiningu prieš save patį ir kitus. Nemeluoti. Į šitai labai daug kas telpa. Daug stiprybės, valios ir jėgos tam reikia. O silpnybė – visų šių dalykų nebuvimas.
– Kokiu posakiu vadovaujatės gyvenime?
– Man atrodo, kad gyvenimas per daug įvairus ir įdomus, kad galėčiau jį apibrėžti vienu ar kitu sakiniu. Tiesa, surezonavo neseniai girdėta R. Zemkausko mintis viename interviú: „Kaip gyventi, kad nesugadintume to, kas aplinkui jau yra gražu? Kaip nesugriauti to, kas jau yra sukurta?“ Perfrazuoju, bet minties esmė nesikeičia. Ši mintis man yra tiesa tiek kasdieniškose situacijose, tiek globaliose temose.
– Kokiu savo gamintu patiekalu pavaišintumėte Anglijos karalienę?
– Nemeluosiu, gaminti maisto nemoku. Moku nebent tada, kai žmona diktuoja, ką ir kaip reikia konkrečiai padaryti. Na, tiesa, neseniai netyčia gavosi visai skani manų košė. Vieną kartą… Tai tiek.
– Šuo ar katė?
– Šuo. Turime du šunis, haskius.
– Koks geriausias būdas pradėti dieną?
– Man puikiausias būdas pradėti dieną yra atsikėlus ryte ilgai ir ramiai pusryčiauti su šeima. Išeiti pasivaikščioti į parką ar į miestą. Priklauso nuo nuotaikos. Tačiau yra vienas smulkus, bet svarbus dalykas, kuris apibrėžia gerą dienos pradžią – jeigu aš visą rytą praleidžiu nė karto nepažiūrėjęs į telefono arba kompiuterio ekraną, reiškia aš tikrai esu atsipalaidavęs, būnu čia ir dabar. O tai man yra labai svarbu.
– Kodėl dangus aukštai?
– Todėl, kad visuomet būtų ko siekti. Link ko stiebtis. Nors slapčia juk žinai, kad niekada to aukščiausio dangaus nepasieksi.
– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?
– Prisipažinsiu, šiuo metu negalvoju apie didelius egzistencinius dalykus. Šiuo metu daugiausiai galvoju apie labai paprastą dalyką – artėjančią kelionę. Po kelių savaičių su šeima skrisime į Naująją Zelandiją. Niekada nesu keliavęs taip toli, todėl labai jaudinuosi ir nepaprastai to laukiu.
– Didžiausias jūsų trūkumas?
– Dažnai per rimtai žiūriu į dalykus, į kuriuos tikrai būtų galima žiūrėti paprasčiau. Manau tai galėtų patvirtinti ir mano artimieji bei kolegos teatre.
– Už ką labiausiai esate dėkingas savo tėvams ar savo antrajai pusei?
– Tėvams esu dėkingas beveik už viską ką jie darė, kaip jie augino mane. Juk aš esu toks dėl jų. Ačiū jiems už tai, kad vedė mane į būrelius. Už tai, kad užaugino mane pilietišku žmogumi. Už tai, kad užaugino mane laisvu žmogumi, nebijančiu atsakomybės. Už labai daug ką jiems ačiū…
O savo žmonai esu dėkingas už tai, kad mane ji priima tokį, koks aš esu. Su visu mano jautrumu, irzlumu ir nuovargiu. Nemanau, kad esu paprastas žmogus. Ir, žinoma, labiausiai jai ačiū už mūsų sūnų, kurio mes susilaukėme šį rugsėjį.
– Ar tai, kad jūs aktorius, kasdieniame gyvenime jums padeda ar trukdo?
– Nei taip, nei ne. Kasdieniame gyvenime aš nesu aktorius. Aš esu vyras, tėtis, sūnus, pirkėjas parduotuvėje, klientas kavinėje. Aš aktorius tik scenoje.
– Ką dar šiame gyvenime norėtumėte išmokti?
– Dalykų, kuriuos noriu išmokti, sąrašas pildosi ir keičiasi kiekvieną dieną. Tikiuosi taip bus visada. Manau, kad noras kažko mokytis palaiko žmogų gyvą. Tai labai svarbus dalykas. Pastaruoju metu galvoje sukasi mintis, kad norėčiau pramokti groti gitara. Praverstų dainų įrašams.
– Jeigu būtų galima sugrįžti į praeitį ir dar kartą nugyventi vieną savo gyvenimo dieną, kurią dieną pasirinktumėte?
– 2017 metų lapkričio vienuoliktą dieną – kai išgirdau svarbiausią „taip“ savo gyvenime.
