O koks tu, kai nevaidini? Ridas Žirgulis

VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „O KOKS TU, KAI NEVAIDINI?“ TEKSTUS RASITE ČIA

– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas?

– Nežinau, kažkada galvojau apie radiotechniką, elektroniką. Paskui staiga atsirado aktorystė. O gal būčiau žvejys ir sėdėčiau ant jūros kranto?

– Žvejyba – jūsų pomėgis?

-Taip. Ir sportas, dar kartais mėgstu nuvažiuoti ir atsipalaiduoti sodyboje. Nors ir žolę pjaunant, tiesiog pabūti gamtoje.

– Keliais balsais jūs kalbate?

– Oi. Kokiais devyniais.

– Jūsų žmona Ugnė taip pat aktorė. Ar lengva šeimoje dviem aktoriams?

– Aš manau, kad būtų sunkiau ne aktoriams. Mūsų gyvenimas yra toks, kad kitos profesijos žmogui būtų sunkiai suvokiama, kaip tu gali grįžti ir pirmą valandą, ir trečią valandą naktį. Turime pažįstamus, kurie stebisi: „Kaip tu leidi žmonai vaidinti, ji gi bučiuojasi su kitu?“. Arba man, arba žmonai taip sako. O mes suvokiame, kad tai yra darbas.

Donato Stankevičiaus nuotr./Ridas Žirgulis

– Kokia yra didžiausia jūsų stiprybė?

– Šeima, kuri vienintelė mane palaiko. Visada šeima yra stiprybė.

– Ar savo vaikus įsivaizduojate aktoriais?

– Ne! Nenoriu.

– Kodėl?

– Tai labai nedėkinga profesija. Visą gyvenimą turi įrodinėti, kad tu esi kažkas tai. Jeigu tu įrodai, vėliau tave užmiršta, ir tada vėl turi įrodinėti. Šiais kvailais laikais jeigu tavęs nėra televizijoje, tai tu niekas, o filmuotis prastuose serialuose man, pavyzdžiui, nesinori. Juk matome, kokia jų kokybė. Bet jei tavęs tuose serialuose nėra, tavęs nežino.

O teatre? Toks aktoriaus gyvenimas: visą gyvenimą lauki režisieriaus ir vaidmens, o jis kaip neateina, taip neateina. Tada tenka patiems statyti spektaklius. Vargana ta profesija, tik ji labai spalvotai parodoma, ir visi galvoja, kad faina. O kiek tūkstančių gatvėse arba kavinėse prasigėrę sėdi? Niekas to neparodo.

– Kokiu savo gamintu patiekalu pavaišintumėte Anglijos karalienę?

– Oho ho. Aš labai retai gaminu. Ką žinau? Gal kokius vištienos sparnelius iškepčiau? Skaniai, ant laužo. Beje, labai mėgstu kepti ant laužo.

G.Bunevičiaus nuotr./Ridas Žirgulis

– Kada pirmą kartą pamelavote? Kas tai buvo?

– Kai mažas buvau. Mano fantazija buvo laki, daug visko pripasakodavau ir net nesuprasdavau turbūt, kad meluoju. Paskui gaudavau per subinę ir tada suprasdavau, kad per daug pasakiau.

– Koks geriausias būdas pradėti dieną?

– Atsikelti ir pagalvoti, kad diena nuostabi. Prasimankštinti būna gerai. Tada kavos puodelis, ir stengtis gerą nuotaiką palaikyti visą dieną.

– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?

– Apie Kalėdas dabar, daug rūpesčių. Ką vaikams, žmonai atneš Kalėdų senis. Ką man atneš Kalėdų senis, tai nesvarbu, apie tai kitas Kalėdų senis tegul galvoja. Galvoju, kad viskas vaikams būtų gerai, kad jiems sektųsi.

– Kokiu posakiu vadovaujatės gyvenime?

– Visokių jų yra. Kai kurie nelabai gražūs, jei dar rusiški. Esu iš tos kartos, kuriam rusų kalba „antra gimtoji“. Yra posakis: jei nemoki rusų kalbos, tai ant kojos užkritus plytai praktiškai ir neturi ką pasakyti.

Donato Stankevičiaus nuotr./Ridas Žirgulis

– Didžiausias jūsų trūkumas?

– Kartais nemoku apskaičiuoti laiko ir per mažai dėmesio skiriu savo šeimai. Dar esu cholerikas, ir kartais iki galo neišklausau žmonių, tada pykstu. Bet dažniausiai – už teisybę.

– Brangiausia dovana, kurią esate gavę?

– Kai žmona per savo gimtadienį pagimdė pirmą mūsų sūnų. Tai buvo kažkas tokio. Šeima yra brangiausia dovana, vaikai dovana.

– Kuo malšinate liūdesį?

– Įvairiai. Sėdu į automobilį ir važiuoju, garsiai pasileidęs muziką. Būna, kad susimetu daiktus ir išvažiuoju žvejoti. Išjungiu telefonus ir tada manęs nėra. Pabūnu su savimi, ir tarsi kažkas pasikeičia. Nusimalšini liūdesį. Alkoholiu jau seniai nebemalšinu, nes paskui jis sukelia dar didesnį liūdesį ir depresijas.

– Miestas, į kurį norite grįžti?

– Man visur gerai. Grįžti visą laiką norisi į gimtinę. Tad nuvažiuoju į Radviliškį, pabūnu, pasižiūriu, koks jis mažiukas ir išvažiuoju. Į Vilnių nenorėčiau. O Kaune man gerai. Kam dar kažkur grįžti?

– Koks gražus jūsų balsas, Ridai!

– Dėkui.

O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?

15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.