VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „O KOKS TU, KAI NEVAIDINI?“ TEKSTUS RASITE ČIA
– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas ir kodėl? Kokia kita profesija žavitės?
– Anksčiau galvojau, kad jei ne aktorystė, norėčiau būti archeologu. Bet aš šią profesiją greičiausiai suromantinu iš nežinojimo. Ji turi daug sudedamųjų dalių. Kodėl archeologu? Nes mane žavi atradimai. Tai buvo paauglystės, jaunystės svajonė. Bet dabar savo profesijos nekeisčiau į jokią kitą.
– Kokie jūsų pomėgiai, kurie nėra susiję su teatru?
– Turėjau keturratį, bet dabar jį pardaviau. Tam reikia skirti ir daug laiko, ir pinigų, jį reikėjo dažnai remontuoti. Žaviuosi motokrosu, automobilių sportu. Bet visiška mano aistra – ežerai, pušynai, gamta ir meškerė rankose. Vis pagalvoju, kad norėčiau pagaudyti stintas Kuršių mariose, nes dar to nedariau.
– Kokia yra didžiausia silpnybė ir stiprybė?
– Silpnybė – per greitas pasitikėjimas žmonėmis. Per greitai juos prisileidžiu, neištyręs žmogaus ketinimų, per greitai patikiu. Teko pajusti, kad manimi naudojasi. Tai nėra malonios patirtys. Stiprybe įvardyčiau atkaklumą.
– Koks kūrinys – knyga, paveikslas, filmas – įsiminė, sukrėtė?
– Labai patinka Salvadoro Dali kūryba. Kalbant apie knygas dabar esu atradęs Jano Makevano kūrybą. Man patinka jo knygos, esu perskaitęs jau nemažai, tad dabar gyvenu tuos gyvenimus, kuriuos gyvena knygos herojai. Kažką panašaus esu jautęs tik tada, kai skaičiau Dostojevskį.
– Už ką labiausiai esate dėkingas savo tėvams?
– Už pasitikėjimą, palaikymą. Visokį. Tėčio jau nebeturiu, o mama gyvena Rokiškio rajone. Bet kada galiu jai paskambinti – žinau, kad būsiu išklausytas, pamokytas ir suprastas.
– Kokiu savo gamintu patiekalu pavaišintumėte Anglijos karalienę?
– Moku gaminti tik du patiekalus: raudonus šaltibarščius ir baltus šaltibarščius. Labai juos mėgstu. Galiu suvalgyt visą puodą. Tai jais ir pavaišinčiau.
– Iš ko susideda laimė?
– Iš žiupsnelio pipirų ir supratimo.
– Šuo ar katė?
– Abu. Visą laiką buvo šuo, kol neįsigijome katės. Turim katę, kuri yra ir šuo, ir katė – Kornvalio rekso veislės. Myliu kates.
– Kodėl dangus aukštai?
– Kad būtų galima akis pakelti į viršų.
– Kokią dainą sudainuotumėte mylimam žmogui naktį, šviečiat mėnesienai?
– Naktis apskritai nėra saugi erdvė. Tad gąsdint artimą žmogų savo dainomis nežinau, ar vertėtų.
– Kokios dovanos norėtumėte Kalėdoms?
– Į šį klausimą atsakysiu rimtai. Artimųjų prie bendro stalo. Čia būtų didžiulė dovana. Tikiu, kad išsipildys.
– Kada pirmą kartą pamelavote? Kas tai buvo?
– Ne kartą. Reiktų atsirinkti, kuris buvo pirmasis. Gal nebuvo tai toks didelis melas. Meluoti tekdavo, tenka ir dar teks.
– Koks geriausias būdas pradėti dieną?
– Mylimo žmogaus pabučiavimu ir kavos puodeliu.
– Kokie žmonės jus įkvepia?
– Įvairūs. Net ir nepažįstami. Mėgstu stebėti, analizuoti, vertinti jų poelgius.
– Apie ką šiuo metu daugiausiai galvojate?
– Apie graikų mitologiją ir karą. Mat statome spektaklį.
– Kokiu posakiu vadovaujatės gyvenime?
-Plėšykis ir draskykis. Tokį patarimą man kažkada davė teatro pedagogė Algė Savickaitė. Juo ir vadovaujuosi, taip einu per gyvenimą.
O koks tu, kai nevaidini? Kokia tavo kava? Kokios knygos? Kas yra tavo milžinai? Koks tavo dangus? Kokie tavo aukščiai? Kur tavo užkulisiai?
15min tęsia straipsnių ciklą apie seniausio Lietuvoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro – aktorius. „O koks tu, kai nevaidini?“ – toks yra šio sezono teatro šūkis. Apie tai – pokalbiai su aktoriais specialiame 15min ir Nacionalinio Kauno dramos teatro projekte.
