Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šį sezoną išliks kompozitoriaus E.Balsio (1919-1984) jubiliejinių metų dėmesio centru – jau lapkričio 22 dieną Žvejų rūmuose atgis vienintelė šio kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“. Naujam gyvenimui ją prikels patyręs režisierius Gytis Padegimas. Pastatymo muzikos vadovu taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Anot G.Padegimo, kuris kartu su scenografe Birute Ukrinaite publikai įvairiose Lietuvos scenose yra pristatęs ne vieną garsų veikalą, scenovaizdis išvengs klišių: palikta laisvė individualiai žiūrovo vaizduotei.
„Žiūrėdami į paslaptingus kuorus, vieni įžvelgs juose seno laivo kontūrus, kiti – briedžio ragus... Prireikus jie taps kavine. Gal net pavyks išvysti kapitono tiltelį. Scenoje plevens burės, o gal gaudyklės, kuriose žmones skandins piktos dvasios“, – pasakoja G.Padegimas, pridurdamas, kad šiuolaikinės 3D vaizdo technologijos scenografijai suteiks dar daugiau paslėptų prasmių.
B.Ukrinaitė pristatė ne tik scenografijos detales, bet ir operos rūbų eskizus: operos „Kelionė į Tilžę“ veikėjai vilkės batika puoštais lininiais rūbais. Ir nežinia į ką įsipainios pagrindiniai operos herojai – į virves, o gal medžių šaknis...
G.Padegimas juokavo, kad ne tik Velnias, bet ir Dievas slypi detalėse. Pačios operos veiksmas gan statiškas, tad scenos reginį papildys šiuolaikinis šokis, įtrauksiantis tiek choristus, tiek baleto šokėjus.
„Vaizdas scenoje puikiai papildys E.Balsio sukurtą muziką“, – reziumavo Muzikinio teatro vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Pirmoji ir lig šiol vienintelė E.Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Naujam gyvenimui po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Klaipėdoje prikeltas veikalas užbaigs E.Balsio jubiliejinių renginių ciklą, prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.
Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857–1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis suprato, kad pati nuostabiausia, žaviausia ir ištikimiausia pasaulio moteris yra jo žmona…
Kūrinys pasakoja ne apie upe įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek operos istorijoje.
